Daugiakalbystė stabdo senėjimą

© Corbis

Tiesa, G. Kavé įspėja, kad net ir daugybės kalbų mokėjimas, matyt, negali visiškai apsaugoti nuo protinio senėjimo. „Tačiau antros ar trečios kalbos naudojimas gali prailginti kokybiškus gyvenimo metus.“ – sako ji.

Smegenų pratybos

Žmogus, kalbantis daugiau nei viena kalba, senatvėje turi daugiau galimybių išlikti šviesaus proto, mat taip jis savo smegenis treniruoja labiau nei vienakalbiai.

Tyrimas rėmėsi 1989 metais atlikta 75 ir 95 metų amžiaus apklausa. Kiekvienas apklausos dalyvis buvo klausiamas, kiek kalbų moka, kokia jo gimtoji kalba ir kuria kalba jis kalba geriausiai. Tyrėjai lygino dvikalbius, trikalbius ir daugiakalbius asmenis.

Analizuojant rezultatus paaiškėjo, jog kuo daugiau kalbų moka žmogus, tuo geresnė buvo jo kognityvinė būklė. Asmens išsilavinimo lygis taip pat gan artimai siejosi su kognityvine būkle, tačiau kalbų mokėjimas buvo itin didelis pliusas.

Žodžiai, ne laipsniai lemia

Pasak mokslininkų, paprasčiausia būtų buvę susieti išsilavinimą su kalbomis. Bet pasak dr. G. Kavé, kalbų kiekis labiausiai koreliavo su gera kognityvine būkle tais atvejais, kai žmonės visai neturėjo jokio išsilavinimo.

Kol tęsiasi diskusija, ar tėvai turėtų mokyti savo mažus vaikus antros kalbos, dr. G. Kavé mano, kad nauja kalba yra tik teigiamas dalykas, net jei nesiekiama tuo nutolinti senatvės.

„Kalbos yra teigiamas dalykas bet kuriame amžiuje. Jos lavina minčių lankstumą ir tampa puikiu kanalu kitoms kultūroms pažinti.“ – įsitikinusi mokslininkė.