Rado krūvas
Pradėjus ieškoti nelaimės priežasties, paaiškėjo, kad ne taip paprasta rasti bičių mirties kalitininkus: laboratorija, tirianti bites, yra Vilniuje, pats tyrimas – brangus ir jį būtina atlikti labai greitai. Prieš tai iš Valstybinės augalų apsaugos tarnybos reikia gauti atsakymą, kokius chemikalus ir kada įtariami kaltininkai naudojo.
Ir vis dėlto kai kurie specialistai įspėja: net ir aptikus kenksmingo chemikalo įrodyti, kad jo dozė bitei buvo mirtina, sunku. Lietuvoje nėra tai reglamentuojančių teisinių dokumentų. Nebent kaltininką pačiam nekentėjusiajam pavyktų pačiupti už rankos, einantį su purkštuvu.
Apie 300 bičių šeimų laikantys Ona ir Gintaras Balžėkai mirštančius vabzdžius pastebėjo praėjusį penktadienį atvykę į Uoksų kaime esantį bityną. Ši vietovė yra netoli Velykių ir Kabelių kaimų, apsupta žydinčių rapsų laukų. Netoliese užveisti Pauliaus ir Alekso Speičių sodai.
Pamačius prie avilių krūvas negyvų ar leisgyvių bičių, abejoti, kad jos galbūt nenuodytos, pasak O.Balžėkienės, nebuvo jokio pagrindo: jaunos bitutės jų nenorėjo įsileisti į avilį, o mirusiosios buvo iškišusios liežuvėlius. Taip paprastai bites veikia ilgalaikiai nuodai.
Balžėkai iš pradžių sako turėję dvi augintinių žūties versijas: nuodingų chemikalų bitės galėjo prisirinkti nuo rapsų arba soduose. Bet pamačius, kad toliau nuo sodų, bet šalia rapsų laukų esančios bitės sveikos, liko vienintelis įtarimas.
Kreipėsi ne vienas
Sutuoktiniai, per kelias dienas netekę 12 šeimų bičių iš ten buvusių 54, labiausiai piktinasi tuo, kad chemikalus naudoję kaimynai neperspėjo, kaip pridera, jų apie augalų purškimą. Bitininkai mano, kad chemikalai veikiausiai naudoti dieną, kada negalima to daryti. Šeima ketina kreiptis į rajono Savivaldybę, kad ši pasirūpintų kaltų asmenų išaiškinimu.
Balžėkai apgailestavo, kad bitininkai ne tik negauna piniginės Europos Sąjungos paramos, bet ir neturi galimybės apdrausti turimo ūkio – bankai draudžia tik saugomą (aptvertą, esant sargui) turtą. Sutuoktiniai tvirtino, kad bičių neteko ne jie vieni. Jau vakar, anot jų, buvo aišku, kad krūvas negyvų medaus nešėjų rado kitapus sodų bityną turintis A.Kavaliauskas, visai sodų kaimynystėje bites laikantis R.Bučiūnas. Pašnekovai neabejoja, kad kiti bitininkai, kurių netoli Kabelių yra nemažai, galbūt dar net nežino, kas atsitiko jų bitėms.
Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas Alfonsas Rutkauskas informavo, kad į jį dėl bičių nuodijimo kreipėsi jau keturi draugijos nariai. Taip pat yra keletas ir draugijai nepriklausančiųjų. Apie nelaimę A.Rutkauskas pranešė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, bandė susisiekti su Valstybine augalų apsaugos tarnyba (VAAT).
Pirmininkas teigė, kad tai pirmas jam žinomas atvejis, kai taip masiškai krito bitės. A.Rutkauskas tikisi, kad jų mirties priežastį padės nustatyti VAAT ir Nacionalinė veterinarijos laboratorija, į kurią ketinama vežti ir draugijos lėšomis apmokėti užšaldytų negyvų bičių pavyzdžius. Pašnekovas neatmetė galimybės, kad bitininkai kreipsis teismą, jei bus išaiškintas kaltininkas.
Neleistinas naudojimas – ne įrodymas
Už puskilometrio nuo A.Speičio sodų, Sodeliškių kaime, bityną turintis Romualdas Bučiūnas, pirmiau nei draugijos pirmininkas, apibėgo visas instancijas, kad tik nustatytų savo bičių mirties priežastį. Jis net 450 Lt buvo pasiruošęs sumokėti už laboratorinį tyrimą sostinėje ir kritusių bičių į apskrities Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą buvo nusinešęs. Dabar žmogus abejoja, ar iš kelias paras šaldytuve laikytų negyvų bičių bus galima nustatyti tikrą jų mirties priežastį.
Sužinojęs, kad pirma VAAT inspektoriai turi patikrinti galimų kaltininkų cheminių preparatų naudojimo žurnalus ir pateikti išvadą, ponas Romualdas apgailestavo, jog užtruko. Iš tikrųjų, anot jo, bitininkai dorai nė nežino, kur, ištikus bėdai, turi kreiptis, kaip ginti savo teises. Net Žemės ūkio ministerijoje nėra specialisto, atsakingo už bitininkystę.
Vyriškiui labiausiai kelia apmaudą tai, kad bitės lankomų sodų derlių padidina 40–50 proc., bet jų savininkai neretai tampa šių vabzdžių mirties kaltininkais ir nepraneša arčiausiai esantiems bitininkams apie planuojamus purškimus.
VAAT valstybinė augalų apsaugos inspektorė Lina Plavičienė, ištyrusi R.Bučiūno skundą, rašte nurodė, kad atlikti patikrinimai P. ir A.Speičių ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėje „Vaišvilčiai“. Pagal ūkininkų parodymus, sodai buvo purškiami balandžio 18 d. ir gegužės 6 d. dviem skirtingais preparatais. Vieno iš jų, kuriuo purkšta paskutinį kartą, kaip teigia L.Plavičienė, šiais metais įvežti į Lietuvą ir pardavinėti leidimo negauta. Todėl A.Speičiui surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, ūkininkas nubaustas 200 Lt bauda. Bet tai nėra įrodymas, kad bitės žuvo dėl šio ūkininko kaltės.
Pasak inspektorės, taip pat buvo purškiami ir rapsai ŽŪB „Vaišvilčiai“. Jie purkšti be pažeidimų ir paskutinį kartą gegužės 23 d. – jau po to, kai buvo gautas pranešimas apie mirštančias bites.
Visi purškia
L.Plavičienė mano, kad nustatyti vabzdžių mirties priežastį laboratorijoje šią savaitę gali būti per vėlu, nes chemines medžiagas geriausia tirti pirmą antrą dieną po jų panaudojimo. Vėliau tyrimas gali nebeduoti laukiamų rezultatų. Inspektorė pažymėjo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose bitininkystę, yra spragų.
Inspektorė sakė gavusi skundą iš Pasvalio rajono bitininkų. Šie skundėsi, kad gretimų sodų šeimininkai purškė neįspėję kilometro atstumu nuo sodų esančių bitynų savininkų. Įstatymuose numatyta, kad jie tai turi padaryti prieš dvi dienas iki planuojamo chemikalų panaudojimo.
Lietuvos žemdirbystės instituto bitininkystės sektoriaus vedėjas Jurgis Račys Panevėžio rajone susidariusią situaciją vadina ūkininkų apsileidimo pasekme. Anot jo, žydint augalams apskritai draudžiama purkšti juos, nebent naudojami nepavojingi pesticidai arba kai kurie fungicidai, apsaugantys nuo ligų.
Pašnekovas prisiminė neseną pavyzdį Prienų rajone, kur bitininkė laiku pastebėjo žmogų su purkštuvu ir apie tai pranešė augalų apsaugos tarnybai. Taip moteriai pavyko užkirsti kelią bičių žūčiai.
J.Račį labiausiai piktina tai, kad sodininkai ir augalininkystės ūkių savininkai dažnai nesilaiko nurodymų, o paklausti, kodėl taip elgiasi, atsako: „Visi purškia.“
Pasak specialisto, bitininkus irgi gina įstatymai ir įrodžius, kad bitės žuvo būtent nuo neleistinai purkštų chemikalų, žmonės gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Iš ūkininko, kuris purškė, gali tokiu atveju būti atimta 10 proc. ar net daugiau ES paramos. J.Račio tvirtinimu, jei negyvos bitės laikomos šaldytuve, jos tirti tinkamos ir po kelių dienų.
Kur kas skeptiškiau visa tai vertina to paties instituto Agrocheminių tyrimų centro direktorius Gediminas Staugaitis. Jo teigimu, teisiškai įrodyti augalų purškėjų kaltę sudėtinga.
Tai, matyt, žino ir ūkininkas A.Speičys.
„Kodėl turėčiau aiškintis? Jei bus nustatyta, kad esu kaltas, tik tada su jumis kalbėsiuosi. O dabar nematau reikalo aiškintis kam nors. Dešimt metų problemų nebuvo, o dabar atsirado“, – pyko dėl bitininkų metamų įtarimų sodų šeimininkas. Pasiteiravus, galbūt šiais metais jis purškė kitokiu cheminiu preparatu nei paprastai, A.Speičys atkirto, kad nesvarbu, kokias medžiagas jis naudoja.
