Užtemusio mėnulio lietuviai negalėjo pamatyti

Ketvirtadienio naktį, tarp 3 ir 4 val. Grinvičo laiku, Lietuvoje turėjusio matytis visiško mėnulio užtemimo lietuviai neišvydo – mėnulį nuo žmonių akių ir teleskopų paslėpė debesys. Visgi nusiminti nereikėtų – Lietuvoje matomų mėnulio užtemimų pasitaiko kasmet.

„Kadangi oras buvo blogas, turbūt niekas ir nematė“, - apie mėnulio užtemimą DELFI sakė Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Algirdas Kazlauskas. Pasak jo, per metus paprastai būna iki penkių mėnulio užtemimų, dažniausiai – du trys. Lietuvoje vidutiniškai matomas kas antras mėnulio užtemimas – kai jo nematome savo pusrutulyje, užtemusiu mėnuliu gėrisi JAV ar Australijos gyventojai.

A. Kazlauskas aiškino, kad visiškas mėnulio užtemimas trunka apie dvi valandas. Maždaug tiek turėjo trukti ir praėjusią naktį.

Anot specialisto, mėnulio užtemimas įvyksta, kai Žemės šešėlis užstoja mėnulį – saulė, žemė ir mėnulis išsidėsto vienoje linijoje. Jei šešėlis tiksliai sutampa su linija, regime visišką mėnulio užtemimą, jei šešėlis pasisuka į šoną, matome dalinį užtemimą. Fiksuojami ir pusšešėliniai užtemimai.

A. Kazlauskas sakė, kad jei užtemimas plika akimi nematomas dėl nepalankių oro sąlygų, nepadės ir teleskopas - jis pro debesis „neprasimuša“.

Paskutinįkart visišką mėnulio užtemimą buvo galima stebėti praėjusių metų kovą. Tuomet mėnulis Žemės šešėlyje buvo visiškai pasislėpęs nuo 22.44 val. iki 23.58 val.

Nuotraukose matyti, kokį užtemusį mėnulį šį kartą matė žmonės Meksike, Niujorke, Čilėje.