Mokslininkai nustatė - jeigu angliškosios bitės ir toliau nyks taip pat sparčiai, jau po dešimties metų šalies peizažai nepažįstamai pasikeis – pievose išnyks gėlės, miškuose sumažės jaunų medelių, paukščiai liks be maisto, o žmonės – be medaus.

Kol aplinkos apsaugos ministerija gąsdina gyventojus tokiomis niūriomis prognozėmis, bitininkai su nerimu laukia vadinamosios „bičių dienos“. Kai orai taps pakankamai šilti, bičių augintojai atvers avilius ir įsitikins, kiek bičių iškentė žiemos šalčius. Nuogąstaujama, kad šiemet aviliuose bičių gali būti itin mažai – dėl susilpnėjusio imuniteto vabzdžiai darosi neatsparūs šalčiui ir ligoms.

Pernai bitininkai „bičių dieną“ paskelbė gedulą, nes patyrė didžiausias bičių kolonijų netektis per visą bitininkystės istoriją. Manoma, jog šiemet vaizdai bus dar liūdnesni. Britų bitininkų asociacija (The British Beekeepers Association), vienijanti 11 tūkstančių šios srities ūkininkų, neveiksnumu kaltina aukščiausiąją Jungtinės Karalystės valdžią.

Bitininkai įsitikinę, kad būtent dėl valdžios nesirūpinimo šia ūkio šaka jau netrukus medus gali tapti prabangos produktu. Ir ne tik todėl, kad britai netaupydami purškia auginamas daržoves ir vaisius stipriais pesticidais. Bites naikina ne tik žmonių veiksmai.

1992-aisiais Jungtinėje Karalystėje užsiveisė parazituojantys vabalai, kurie puola bites ir siurbia jų kraują. Nors ūkininkai kurį laiką sėkmingai kovojo su vampyrais nuodų pagalba, šiuo metu vabalai jau yra jiems atsparūs ir toliau plinta po visą šalies teritoriją.

Bitės kenčia ir nuo įvairiausių ligų. 2006-aisiais JAV išmirė beveik visos laukinių ir prijaukintų bičių kolonijos. Netrukus ligos epidemija persikėlė į Europą, taip pat ir į JK. Mokslininkai randa vis daugiau tuščių avilių – bitės miršta ištisomis kolonijomis. Neatmetama, kad liga dar labiau paūmėja, nes daugelis bičių šeimų kenčia nuo streso. Jį vabzdžiai patiria dėl kaimynystės su gausybę chemikalų naudojančiais žmonėmis. Bitininkai reikalauja iš Vyriausybės daugiau nei 200 tūkstančių svarų, kurių reikia bičių tyrimus atliekantiems mokslininkams. Dar 1,8 milijono svarų prašoma kovai su jau susiklosčiusia situacija bei ūkininkų subsidijoms.

Tačiau Vyriausybė neketina lengvai atsisveikinti su biudžeto pinigais. Jos samdyti analitikai tikina, kad nėra jokių įrodymų, jog bitės miršta dėl iš JAV atkeliavusios epidemijos. Valdžia žada pinigus išmokėti tik po to, kai iš amerikiečių laboratorijų bus gauti epidemijos įrodymai.

Kai kurie bites tiriantys mokslininkai jau dabar aiškina, jog amerikiečių pateiktos išvados gali ir nepatvirtinti, kad JK siaučia bites guldanti epidemija. Jie galvoja, kad dėl vabzdžių mirtingumo gali būti kaltos ne tiek ligos, kiek nestabilus klimatas. Esą dėl klimato atšilimo žiemos pasidarė itin šiltos, o tai bičių kolonijoms tikra pražūtis. Staiga atšilę orai jas prikelia iš žiemos miego. Tada bitutės skrenda ieškoti maisto, kurio dar nėra. Kai po kelių šiltų valandų grįžta šaltis, bitės masiškai miršta.

Bitininkai teigia, kad išnykus bitėms nuostolių patirs ne tik jie ar medų mėgstantys JK gyventojai, bet ir vaisių bei daržovių mėgėjai. Kaip pavyzdį jie pateikia milžinišką angliškų obuolių verslą, kuris tiesiogiai priklauso nuo bičių. JK augančios obelų veislės negali megzti vaisių be šių vabzdžių pagalbos.