Derindami šiuos duomenis su informacija iš ankstesnių tyrimų apie jautienos riebinimo poveikį, mokslininkai sugebėjo apskaičiuoti kokį poveikį aplinkai turi jautienos gamyba.
Analizė parodė, kad norint pagaminti kilogramą jautienos išskiriama šiltnamio dujų, kurių šiltinamasis ekvivalentas atitinka 340 gramų sieros dioksido ir 59 gramus fosfato, šiam mėsos kiekiui sukurti suvartojami 169 megadžiauliai energijos. Kitaip tariant, dėl kilogramo jautienos į atmosferą išskiriama tiek teršalų, kiek būtų išskiriama anglies dvideginio vidutiniam europietiškam automobiliui važiuojant 250 km ir sunaudojama tiek energijos, kiek pakaktų 100 vatų lemputei deginti beveik 20 dienų.
Skaičiavimuose, pagrįstuose standartiniais pramoniniais Japonijos mėsos produkcijos metodais, nebuvo atsižvelgta į ūkių infrastruktūros palaikymą ir mėsos transportavimą, todėl bendra žala aplinkai iš tikrųjų yra gerokai didesnė, nei nurodyta tyrimo rezultatuose.
Didžioji dalis išskiriamų šiltnamio dujų yra metano, išskiriamo iš galvijų žarnynų, pavidale, o rūgštys ir trąšos daugiausiai gaunamos iš jų išmatų. Daugiau nei du trečdaliai energijos suvartojama gyvulių pašarams gaminti ir pervežti.
Tyrimo autoriai tvirtina, kad padėtį galima būtų taisyti siūlant geresnius gyvulių gyvybinės veiklos produktų tvarkymo metodus ir sutrumpinus laiką tarp veršiavimųsi vienu mėnesiu. Antroji priemonė poveikį aplinkai galėtų sumažinti 6 procentais. Švedų 2003 metais atliktas tyrimas parodė, kad galvijus šeriant natūraliu maistu (žole), o ne koncentruotais pašarais, šiltnamio dujų išskiriama 40 proc. mažiau ir sunaudojama 85 proc. mažiau energijos.
„Galvijų metano išskyrimas mažėja, nes tobulėja šėrimo metodai“, - sakė JAV Nacionalinės galvijų auginimo asociacijos atstovė Karen Batra. „Visi stengiasi atrasti įvairiausių būdų sumažinti anglies išskyrimą. Bet geriausia tai daryti nustojant valgyti mėsą“, - sakė D.Britanijos vegetarų bendrijos atstovė Su Taylor.
