Pasak jo, visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, per pastaruosius 50 m. oro temperatūra pakilo 0,4-0,7 laipsnio.
Šiame amžiuje atšilimas bus stipriausias žemynuose ir Šiaurės pusrutulio poliarinėse platumose. Čia temperatūra gali pakilti 5-8 laipsniais. Mažiausiai atšilimas bus juntamas Šiaurės Atlanto ir Pietų pusrutulio vandenynuose.
Daugiau anomalijų – daugiau nuostolių
Dėl klimato kaitos Europoje ir Lietuvoje energijos poreikiai šildymui žiemą mažėja, o vasarą vėsinimui ir kondicionavimui didėja. Taip pat daugėja miškų gaisrų, tampa aktyvesni kenkėjai miškuose ir žemės ūkyje.
Dažnesnės stiprios audros ir sausros, stiprėja jūros krantų erozija ir žala kranto zonos infrastruktūrai. Dėl karščio bangų sukeliamo streso daugėja senyvų žmonių susirgimų, didėja mirtingumas. Taip pat keičiasi turistiniai maršrutai. A.Bukantis sako, kad 64 proc. visų katastrofinių įvykių ir 79 proc. ekonominių nuostolių susiję su hidrometereologinėmis anomalijomis -audromis, potvyniais, nuošliaužomis. Nuo 1981 m. hidrometereologinių anomalijų skaičius padvigubėjo, o kasmetiniai nuostoliai išaugo vidutiniškai nuo 5 iki 12 mlrd. dolerių.
„Atšilimas progresuos ir jis numatomas labai intensyvus“, - sakė profesorius. Prognozuojama, kad kuo daugiau orų ir klimato anomalijų, tuo daugiau bus jų sukelta ekonominių nuostolių.
Kaip jautriausias klimato kaitai sritis Lietuvoje jis įvardija žemės ir miškų ūkio bei žmonių sveikatingumo sferos. Šiek tiek mažiau jautrios energetikos, turizmo, statybos ir pastatų eksploatacijos, prekybos ir komercinės veiklos sritys.
Ateityje Lietuvoje augs kitokie medžiai ir augalai
Miškams gresia ligų ir kenkėjų plitimas, gaisringumas, kyla pavojus miškų produktyvumui, naujų miškų veisimui.
Žemės ūkyje ne į gerą pusę keisis augalų ir gyvūnų produktyvumas, daugės augalų ir gyvulių ligų bei kenkėjų. Tai atsilieps demografinei situacijai kaime, ūkių konkurencingumui, suinteresuotumui užsiimti tradicine žemės ūkio veikla, produktų kainoms.
Šiuos procesui, pasak A. Bukančio, iliustruoja pastarųjų metų anomalijų žala žemės ūkiui – didelių nuostolių patirta 2005/2006 m. žiemą, 2005 m. vasarą stekeno liūtys ir kruša, 2006 m. - sausra.
Todėl, anot A. Bukančio, reikia prisitaikyti. Tam padėtų skolinimo, kreditavimo ir draudimo sistemos plėtra. „Ūkininkas praktiškai neturi sąlygų apsidrausti nuo stichinių nelaimių“, - pastebėjo Vilniaus universiteto profesorius.
Kad šie padariniai būtų mažesni, į pirmą vietą turėtų iškilti medžių rūšių ir augavietės derinimas, žvėrių ir medžiojamų gyvūnų populiacijų prognozavimas, sausroms atsparių augalų rūšių įvedimas, apleistų žemių apsodinimas mišku. Rekomenduotina ir platesnė žemės ūkių specializacija.
„Neturėkime didelių iliuzijų – teoriškai žiūrint, anglies dvideginio koncentracija didėja, temperatūra kyla – viskas būtų gerai, derlingumas turėtų augti. Bet, ko gero, susidursime su kritulių ir drėgmės stygiumi. Augalų produktyvumas netgi gali sumažėti“, - apie žemės ūkio produktų auginimo perspektyvas kalbėjo A. Bukantis.
Šildymą žiemą pakeis kondicionavimas vasarą?
Kaip klimato kaitą pajus pramonė? Anot profesoriaus, galimi dažni pramonės įmonių veiklos sutrikdymai, sausrų metu gali sutrikti daug vandens sunaudojančių įmonių veikla. Kyla grėsmė įrengimų ir technikos atmosferinei korozijai.
Dėl to reikia diegti naujausias technologijas ir švaresnius gamybos metodus, skatinti biologinio kuro ir biologinių tepalų gamybą. Pramonė turės orientuotis į mažiau vandens resursų reikalaujančią gamybą.
Energetikos ir šilumos ūkyje turėtų mažėti bendros energijos sąnaudos, tačiau išaugs sąnaudos, reikalingos šaldymui ir kondicionavimui šiltuoju metų laiku. Dažnesnės audros, pūgos, škvalai, lijundra, kruša kels didesnį pavojų elektros perdavimo linijoms. Spėjama, kad žiemos oro temperatūros anomalijos sukels staigius energijos ir kuro poreikių šuolius bei dažnesnius techninius sutrikimus energetinėje ir šilumos ūkio sistemoje.
Kaip to išeitis matoma investicinė parama vėjo, saulės, geoterminėms jėgainėms, mažajai hidroenergetikai. Tam reikia ir tobulinti mokesčių už taršą sistemą, surinktas lėšas skiriant taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti, atnaujinti ir apšiltinti pastatus. Taip pat patariama elektros perdavimo linijas pritaikyti trumpalaikiams staigiems energijos poreikių šuoliams.
Turizmo sferoje vidutinėms platumoms įžvelgiamas teigiamas poveikis: kadangi vasarą subtropikuose bus per karšta, gali paplisti nauji ligas platinantys vabzdžiai, padidėti gėlo vandens trūkumas. Didėja ir didės tropinių uraganų pasikartojimas Karibų jūroje, Australijos šiaurėje, Malaizijoje.
Dėl vasaros karščių taps mažiau patrauklūs dideli miestai, išaugs savaitgalio išvykų į užmiestį ir prie jūros poreikis. Prognozuojama, kad trumpės žiemos kurortų sezonas, o kylantis vandens lygis skatins krantų, pliažų degradaciją. Dėl viso to keisis pasauliniai turistų traukos centrai.
Transporto srityje nuo orų atitinkamai labiausiai priklauso aviacija, jūrų, upių ir ežerų, automobilių transportas. Mažiausiai nuo orų priklausomi geležinkeliai.
Prognozuojama, kad stiprės karščių žala automobilių kelių dangoms ir geležinkeliams, dėl upių nuosėkio vasaros sausrų metu gausės laivybos sutrikimų. Transporto srityje gausės ir aplinkosauginių reikalavimų.
A. Bukantis sako, kad šias problemas spręsti turėtų padėti racionalus transporto srautų paskirstymas, geležinkelių plėtra ir elektrifikavimas, naujų technologijų kelių inžinerijoje diegimas, prekybos naujais automobiliais skatinimas. Tam pasitarnautų ir biodegalų gamybos ir vartojimo skatinimas.
Darbai – dabar, rezultatai – po dešimtmečių
Profesorius sako, kad iki šiol daugiausia energijos lieta įrodinėjimams, ar iš viso klimatas keičiasi, tad laikas pradėti kalbėti apie prisitaikymo galimybes, priemones.
Jis pastebi, kad Lietuva išsidėsčiusi tokioje platumoje, kur gana didelis įvairių ekstremalių orų reiškinių sąrašas – turime uraganų, sausrų, karščio bangų, gana stiprių šalčių, lijundrų, rūkų. „Šie reiškiniai sukuria gana didelių bėdų socialinėms ekonominėms gyvenimo pusėms“, - DELFI sakė VU profesorius.
Mokslininkas sako, kad to, kas bus nuspręsta daryti dabar, rezultatus matysime po 10-20 metų, kai klimato kaita smogs labiausiai. Tačiau jeigu lauksime kol išmuš būtinybė, imtis priemonių bus per vėlu.
