„Kažkas turės priimti sprendimą”, - sako Russellas Schweickartas, buvęs erdvėlaivio „Apollo” astronautas ir Kosmoso tyrinėtojų asociacijos įkūrėjas. Jo teigimu, kadangi bet kuris planas nukreipti asteroidą turės būti įgyvendintas dar gerokai prieš sužinant, kur tiksliai jis nukris, „sprendimas turės būti tarptautinis”.
Per pastaruosius 10 metų pasaulio astronomai aptiko maždaug 90 proc. visų asteroidų, kurie Žemėje sukeltų pasaulinę katastrofą. Manoma, kad per ateinančią dekadą naujų technologijų pagalba bus surasta ir dauguma likusiųjų didžiųjų asteroidų bei daug mažesnių grėsmių, kaip, pavyzdžiui, 250 metrų skersmens „Apophis”, kuris gali nusinešti milijonus gyvybių ir padaryti daug žalos regioniniu mastu.
Šiuo metu NASA išskiria 127 kosmoso objektus, keliančius grėsmę Žemei. R. Schweickartas spėja, kad iki 2020-ųjų sąraše atsiras tūkstančiai vardų. Dėl paklaidų apskaičiuojant asteroidų trajektorijas daug jų iš pradžių pasirodo turintys nedidelę, bet realią galimybę nukristi mūsų planetoje per kelis ateinančius dešimtmečius. Papildomi skaičiavimai nuramina dažnai, bet ne visada.
„Jei lauksime, kol būsime tikri, gali būti per vėlu”, - sako buvęs astronautas.
Ką daryti, jei paaiškės, kad „Apophis” visgi susidurs su Žeme? Edas Lu, NASA Teksaso kosmoso centro atstovas, įspėja, kad „paprasti metodai nėra tokie jau paprasti”, kai kalba pasisuka link būdų stoti skersai kelio milžiniškiems uolienų luitams, skriejantiems per Saulės sistemą. Viena iš labiausiai vengiamų galimybių – branduolinio ginklo panaudojimas asteroidui suskaldyti, kadangi taip viena grėsmė gali virsti daugeliu.
Lu siūlomas sprendimas – „gravitacinis vilkikas”, kitaip tariant, gana didelis erdvėlaivis, kurį reiktų priartinti prie asteroido ir pakeisti jo trajektoriją, išnaudojant traukos jėgą, susidarančią tarp kūnų. Nors toks metodas atima daug laiko ir ne visada suveikia, jo privalumas yra tas, kad vienu metu būtų kontroliuojamas visas objektas.
„Mes negalime išvengti uragano”, - sako R. Schweickartas. „Tačiau mes galime išvengti asteroido smūgio, nežymiai pakeisdami Saulės sistemą, kad gyvenimas Žemėje tikrai išliktų”.
