„Jei galima išskirti aktyvius komponentus, tai šis būdas būtų kur kas universalesnis“, - sakė Bradfordo universiteto (D.Britanija) mokslininkas Stephenas Britlandas, kuriantis naujoviškus tvarsčius.
S.Britlandas su kolegomis „lervų sulčių“ gydomąjį poveikį nustatė sekrecijos ekstraktais veikdami ląstelių sluoksnius, kurie atitinka odą. Kai šiuose sluoksniuose mokslininkai sukūrė dirbtines apvalias „žaizdas“, jos gijo greičiau, jei buvo veikiamos ekstraktais.
Mokslininkai mano, kad išskyrose esantys fermentai proteazės pažeidimo vietoje padeda greičiau ir lengviau pataisyti ląsteles. „Jos visos žengia vienu tempu ir skylę užpildo žymiai greičiau“, - sakė tyrimo bendraautoris Davidas Pritchardas iš Notingemo universiteto (D.Britanija).
Mokslininkai parodė, kad žaizdas atitinkančios skylės užsipildydavo vienodai greitai veikiant jas lervų išskyromis tiesiogiai ar išskyroms esant prototipiniame gelyje, kuris tyrimo metu atitiko tvarstį.
S.Britlandas teigia, kad labai svarbu yra tikslios lervų fermentų dozės patekimas į pažeidimo vietą. „Per mažai – ir nebus pasiekta klinikinių tikslų, per daug – ir bus sutrikdyta audinių regeneracija“, - sakė mokslininkas. Bet jis taip pat pridūrė, kad suspendavus fermentus gelyje galima tiksliai kontroliuoti išsiskiriančius fermento kiekius.
S.Britlandas pridūrė, kad audinius regeneruojančių tvarsčių su lervų fermentais kūrimas užtruks ne mažiau nei dar trejus metus. Kitas mokslininkų tyrimas prasidės 2006 metų lapkritį, jo tikslas – tiksliai nustatyti kaip lervos gydo tikrų pacientų žaizdas.
