Seime ketvirtadienį buvo patvirtintas rezoliucija „Dėl poreikio atnaujinti įsipareigojimus remti demokratiją“ projektas. Jo rengėjai pabrėžė, kad kad šalies Vyriausybė turėtų padidinti užsienio reikalų ministerijai skiriamas lėšas ir intelektinius išteklius vystomajam bendradarbiavimui, ypač demokratinės plėtros iniciatyvoms Rytų Europoje ir kituose prioritetiniuose regionuose.
Skiria mažiau, nei estai
Vystomojo bendradarbiavimo departamento vadovės pavaduotoja Raimonda Liutkevičienė pažymėjo, kad šiuo metu vystomajam bendradarbiavimui Lietuva skiria 0,14 proc. BVP, nors iki 2030 metų yra įsipareigojusi skirti 0,33 proc.
Pagal šį rodiklį Lietuva smarkiai atsilieka nuo daugelio Europos valstybių. Pavyzdžiui, netgi Estija, kuri šalies gynybai sugeba skirti daugiau, nei 2 proc. BVP, vystomajam bendradarbiavimui taip pat skiria daugiau, nei Lietuva – 0,19 proc.
Anot vieno iniciatyvos organizatoriaus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Žygimanto Pavilionio, būtent R. Reaganas gali būti laikomas įkvėpimo šaltiniu, rodančiu, kad įdėjus konkrečių pastangų, įmanomos realios permainos.
„Noriu atkreipt dėmesį, kad demokratijos statyba nėra tik žodžiai, bet ir darbai, mūsų pačių biudžetas vystomajam bendradarbiavimui yra niekingai mažas – nuo 2001 iki 2007 metų jis augo, bet po krizės įstrigo. Tikimės, kad mūsų rezoliucija bus patvirtinta ir taip paraginsime vyriausybę skirti lėšų demokratijos įtvirtinimui regione – ne tik pranešimams, bet ir konkretiems projektams“, – dar prieš rezoliucijos projekto priėmimą surengtoje spaudos konferencijoje sakė Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, ši kalva aktuali ir šiandien, mat R. Reaganas pasakė garsiąją kalbą, kuri Vakarų pasaulis pradėjo kovą už laisvę ir demokratiją. Tas faktas, kad pasaulyje jau 11 metų iš eilės mažėja demokratinių šalių.
„Šiuo metu tik 4,5 proc. pasaulio žmonių gyvena visiškai laisvose šalyse, iš viso 67 šalyse vyksta atsitraukimas nuo demokratijos, tad manymas, kad Lietuva neturėtų investuoti į demokratijos vystymo sritį yra klaidingas“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Šioje kalboje yra vienas aiškus naratyvas: laisvė yra taikos garantas. Norėdami turėti laisvę, turime stiprinti demokratines santvarkas. O iš mūsų pusės kartais daromos klaidos, kai dėl tariamų pragmatinių interesų einama obuoliauti su velniu. Geriausias pavyzdys – mūsų santykiai su Baltarusija. Kiek kartų sakėme, kad sankcijų nuėmimas, to režimo legalizavimas nieko gero Baltarusijos visuomenei neduos“, – antrino Seimo narys Audronius Ažubalis.
Kalba – smūgis sovietiniam režimui
Šaltojo karo įkarštyje 1982 metų birželį Vestminsteryje pasakyta R. Reagano kalba, anot Tarptautinio respublikonų instituto vadovo Jake’o Joneso, nustatė aiškų demokratijos kursą padėti žmonėms, siekiantiems laisvės.
„Taip, ta kalba pasakyta Šaltojo karo kontekste, ji buvo įkvepianti, jaudinanti ir emocinga, svarbi istoriškai. R. Reagano administracijai tai buvo kertinis žingsnis, vienas paskutiniųjų Šaltojo karo varpo dūžių, bet tai buvo kai kas daugiau.
Kitais metais po šios kalbos JAV sukurtas galingiausias demokratijos institutas – Nacionalinis paramos demokratijai fondas ir Tarptautinis respublikonų institutas, pastarajam dirbu jau 10 metų. R. Reagano kalba svarbi ir šiandien, nes tai priminimas, kad demokratijų bendradarbiavimas užtikrina taiką, kai žmonės kontroliuoja savo valdžią, kai giname savo ir kitų laisves, esame saugesni“, – sakė J. Jonesas.
Tuo tarpu Laurynas Kasčiūnas priminė, kad būtent R. Reagano laikotarpis svarbus ne tik idėjine prasme, bet ir dėl konkrečių veiksmų, mat būtent valdant šiam JAV prezidentui Amerika perėjo prie SSRS sulaikymo politikos.
„Jei iki tol buvo bandoma sulaikyti komunizmo plėtrą strateginėse vietose, tai R. reaganas sulaikymo politiką pakėlė į naują lygmenį. Be to, jis ėmėsi delegitimizuoti totalitarinius komunistinius režimus, o tai privedė prie SSRS suirimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo nuomone, pats R. Reaganas šiandien palaikytų Euroatlantinių organizacijų plėtrą, mat vis dar pasigirsta balsų, kad su šiandienine Rusija nereikia gadinti santykių, jos erzinti.
Mat galiausiai R. Reaganas ir Vakarai turėjo aiškią ideologiją, kryptį, idėjas, kurios pasirodė esančios teisios. Tais pačiais 1983 metais, kai įkurtos J. Joneso minėtos organizacijos, R. Reaganas vasario 16-ąją pasveikino lietuvius su 65-siomis nepriklausomybės metinėmis.
Toje kalboje R. Reaganas priminė, kad praėjus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės, „Sovietų tironija užgrobė Lietuvą ir neleido lietuviams patiems apsispręsti dėl savo likimo“.
„JAV atsisakė pripažinti jėga įvykdytą Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos. Tikėjimas laisve vienija amerikiečius. Mes turime būti budrūs saugodami savo idealų, nes kol laisvė yra draudžiama kitiems, ji nėra laisva ir čia“, – minėdamas Lietuvą, kaip pavyzdį sakė tuometinis JAV prezidentas.
„Mes pažymime šią Lietuvos nepriklausomybės sukaktį su atsinaujinančia viltimi ir tikėjimu, kad Lietuvai bus gražinta laisvė“, – 1983 metų vasario 16-ąją pridūrė R. Reaganas. Vos po 7 metų Lietuva iškovojo nepriklausomybę, o dar po metų griuvo ir pati „blogio imperija“ – taip Sovietų sąjungą yra pavadinęs R. Reaganas.
Galėtų padėti ir privatus verslas
R. Reagano kalbą priminusią rezoliuciją teikusių Seimo narių, tarp kurių be minėtųjų yra ir Juozas Bernatonis, Rūta Miliūtė, Aušrinė Armonaitė, Mindaugas Puidokas ir Egidijus Vareikis nuomone, būtent šiandien svarbu atsižvelgti į agresyvią Rusijos užsienio politiką.
„Ja siekiama sužlugdyti Europos saugumo sistemą ir kuri yra atsakinga už „slenkančią okupaciją“ Gruzijoje, tebesitęsiančią jau daugiau negu 10 tūkst. aukų pareikalavusią agresiją Ukrainoje, vykdomą informacinį propagandinį karą prieš demokratines valstybes ir vis didesnę grėsmę keliantį kišimąsi į suverenių valstybių rinkimų procesus euroatlantinėje erdvėje“, – teigiama rezoliucijoje.
Ja Seimo nariai paragino „Vakarų pasaulį šiuo ypatingų grėsmių laiku ne tik išlaikyti vienybę, bet ir susitelkti dėl pamatinių teisių ir laisvių apsaugos, įkūnijamos demokratinėje santvarkoje, paramos ir plėtros“, ES suformuluoti ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją, o Lietuvą – padidinti lėšas ir intelektinius išteklius vystomajam bendradarbiavimui.
Pasak Ž. Pavilionio, Lietuva niekada negalės skirti itin didelių sumų, kurios prilygtų šalies ambicijoms, tačiau esą yra ir kitų finansavimo šaltinių. Pavyzdžiui, įsteigus agentūrai, kurioje vyriausybė dirbtų su privačiu verslu ir kartu galėtų skirti didesnes lėšas demokratijos vystymui regione. Panaši agentūra veikia Švedijoje.