„Tenka konstatuoti, jog konfrontacinis Lietuvos ministro tonas nepasikeitė. Deja, toks destruktyvus pagrindinio Lietuvos diplomato požiūris nuolatiniais negatyvo pliūpsniais nuodyti Lietuvos ir Rusijos santykių atmosferą faktiškai blokuoja santykių vystymą ir normalaus dialogo perspektyvą su mūsų lietuvių kaimynais“, – teigiama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Tokią tulžingą Maskvos reakciją iššaukė praėjusią savaitę vykęs L. Linkevičiaus interviu portalui DELFI. Lietuvos Užsienio reikalų ministras vadovas iš pat pradžių pabrėžė teigiamus abiejų valstybių dvišalius momentus, pradėdamas nuo fakto, kad esą negalima pamiršti tos paramos, kurią 1991 metais Lietuvos nepriklausomybei parodė būtent rusų demokratinės jėgos.
„Būtent 1991 liepos 29-ąją buvo tas kertinis momentas, kai pasirašyta tarpvalstybinių santykių sutartis ir įtvirtinti geros kaimynystės principai bei nepriklausomybės pripažinimas.
Ir po 1991-ųjų Sausio įvykių mes visada minime tų dienų tragiškus momentus, nors, tikriausiai, blogai, kad ne visada prisimename tą didelę Rusijos demokratų paramą – šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Maskvos ir Sant Peterburgo gatves“, – teigė ministras, pabrėžęs, kad rusų parama buvo ypač svarbi būtent tuo metu, todėl Lietuva to niekada nepamirš.
Jis džiaugėsi dėl Lietuvoje jau trečią kartą vyksiančio Rusijos forumo, sutraukiančio intelektualus, rašytojus, poetus bei politikus į laisvas diskusijas. Anot L. Linkevičiaus, lietuviai ir rusai kartu gyvena Europoje, yra kaimynai, nepaisant kokioms organizacijoms abi šalys priklausytų.
Lietuvos diplomatijos vadovas pripažino, kad dvišalius santykius sunku būtų pavadinti normaliais, tačiau nepaisant įtemptos politinės situacijos – prekyba su Rusija smuko 30%, tačiau Rusija esą tebėra partnerė Nr. 1.
Paminėjęs dvišalę sienų sutartį bei kitais metais pasibaigsiantį demarkacijos procesą pabrėžė, kad Lietuva niekada nesieks kaitinti įtampos, tačiau tuo pat metu laikysis savo principų, kurie siejasi su žmogaus teisėmis, valstybėmis, jų sienomis.
„Tai nėra kažkas, į ką galima užmerkti akis. Nes tai vyksta mūsų žemyne, XXI amžiuje, mūsų kaimynystėje. Ir tai, žinoma, apsunkina padėtį. Ir kartu Krymo aneksijos nešvęsime.
Abchazijos bei Pietų Osetijos aneksijos – taip pat. Kartu nieko nešvęsime, kai pažeidžiamos valstybių sienos, žmonių teisės. Bet mes visada kartu diskutuosime su demokratinėmis jėgomis. Aš tikiuosi, kad ateityje ir Rusija taps tokia šalimi, ne tik geografiškai, bet ir kitais principais bei kriterijais priklausanti Europai“, – pridūrė jis.
Būtent pastarosios citatos užkliuvo Rusijai, kuri nepripažįsta Krymo okupacijos bei aneksijos ir tvirtina, kad visiškai teisėtai atplėšė Ukrainos teritoriją, kurios gyventojai esą visiškai teisėtai nešališkame referendume pasisakė iš pradžių apie atsiskyrimą nuo Ukrainos, o vėliau ir už prisijungimą prie Rusijos.
Ir nors L. Linkevičius dar kalbėjo apie pozityvų abiejų šalių santykių vektorių, Kremliaus požiūriu, Krymo aneksijos nepripažinimas yra antirusiškos politikos apraiška.
Tuo tarpu tiesioginio interviu metu prieš DELFI buvo surengta informacinė ataką: po straipsniu su L. Linkevičiaus interviu pasipylė botų - netikrų komentarų su nerišliu raidžių kratiniu lavina. Tokia ataka truko kurį laiką ir galiausiai buvo išspręsta, užkertant kelią panašiam pasikartojimui ateityje.
