Netrukus paaiškėjo, kad tai – tik iš anksto neskelbtos pratybos, kurios vėliau sulaukė nemažai kritikos. Praėjus mėnesiui pareigūnai pateikė savo vertinimus, kuriuose negailima kritikos sau, bet žadama pasitempti ir pasimokyti iš klaidų.

Iš anksto neskelbtų pratybų scenarijus parengtas remiantis tiek realaus hibridinio karo Ukrainoje motyvais, tiek dar kovo pabaigoje Vidaus reikalų ministerijos surengtų stalo pratybų scenarijumi.

Pratybas planuota surengti Vilniuje, kur surengta dėmesio nukreipimo operacija, pasienyje, siekiant užgrobti užkardą ir Šalčininkuose, kur norėta užimti miesto komisariato ginklų sandėlį.

Siekta patikrinti VRM pajėgų pasirengimą organizuoti ir vykdyti ginkluotų asmenų ir asmenų, pasišalinusių iš tranzitinio traukinio, paiešką ir sulaikymą.

Taip pat norėta patikrinti pasirengimą atsakui į „žaliųjų žmogeliukų“ antpuolį bei patikrinti pratybose dalyvausiančių įstaigų sąveiką – kaip keičiamasi informacija, kaip priimami sprendimai, ar efektyvūs planai. Stalo pratybose „ant popieriaus“ viskas atrodė gražu, veikė be didesnių priekaištų. Bet to neužteko.


Organizatoriams negailėjo kritikos

„Norėjome realiomis sąlygomis pažiūrėti, kaip į tokią ekstremalią situaciją reaguotų Lietuvos tarnybos. Apie pratybas iš anksto informuoti buvo tik policijos, Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybos vadai. Eiliniai pareigūnai, Bendrojo pagalbos centro operatoriai iš anksto nežinojo, kad tai – pratybos“, – iš karto po pratybų „Atsakas į nekonvencines grėsmes“ aiškino vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Ir nors pratybas organizavę vadai pabrėžė, kad bent jau dalis pareigūnų reagavo tinkamai – pasienyje užkardą šturmavę „sukilėliai“ buvo atremti, nuginkluoti ir sulaikyti, o dalis, pasiekę Šalčininkų komisariatą, turėjo pasiduoti, vis dėlto jų bendrininkams iš dalies pavyko įgyvendinti savo tikslą: nužygiavę nuo pasienio iki vos už kelių kilometrų esančio Šalčininkų policijos komisariato ginkluoti „sukilėliai“ nuginklavo pareigūnus, kelis jų „nukovė“ ir paėmė būrį įkaitų.
Anot E. Misiūno, „pareigūnai buvo netinkamai pasirengę, vertino situaciją nepasiruošę, netinkamai“.

Ministras tuomet taip pat pabrėžė, jog netinkamas buvo ir pareigūnų taktinis pasirengimas, ir ginkluotė. Tiesa, dabar ministras pripažįsta paskubėjęs su savo išankstiniais vertinimais. VRM ataskaitoje daugiausiai problemų įžvelgta ne pareigūnų ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimo srityse.

„Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų ir BPC vyresniųjų pareigūnų ryšys ir bendradarbiavimas buvo nepakankamas, BPC gaudavo nepakankamai grįžtamosios informacijos apie įvykius. Konstatuotina, kad nėra (nebuvo) tinkamo informacijos pasikeitimo apie ypatingus įvykius tarp VRM įstaigų.

Blokuojant mobilųjį ir radijo ryšį, VRM valdymo srities statutinių teritorinių įstaigų veikla būtų labai apsunkinta. Dalis tarnybų pareigūnų ir darbuotojų nežino, kaip elgtis esant mobiliojo ir radijo ryšio blokadai, neaiškūs ir nereglamentuoti alternatyvūs informacijos perdavimo būdai ir priemonės“, – teigiama ataskaitoje. Rekomendacijose siūlome šalinti šias problemas, o anot E. Misiūno, gali tekti pagalvoti apie naujų palydovinio ryšio priemonių įsigijimą.


Paklaustas, kiek balų iš dešimties duotų pratybų organizatoriams, dalyviams bei visuomenei, E. Misiūnas tikino prisiimantis dalį atsakomybės.

„Pratybų organizatoriams duočiau kokius šešis balus. Aš pats ir pratybų organizatorius – viceministras Česlovas Mulma galėjome padaryti daugiau. Neįvertinau tos galimos atsakomybės ir situacijos pavojingumo, prisiimu asmeniškai daug tos kritikos“, – teigė E. Misiūnas.

Ir išties, iš anksto neskelbtos pratybos sulaukė nemažai priekaištų tiek pačiuose Šalčininkuose, kurių vadovybė bei gyventojai įsižeidė dėl pratybų metu pavartotos išgalvotos „Šalčininkų liaudies respublikos“, tiek iš Seimo. Parlamentarai VRM pratybas ypač kritikavo dėl neįvertintų rizikų: kas būtų, jei medžiotojas ar pilietiškai nusiteikęs ginkluotas asmuo būtų pirma šovęs į pamatytus ginkluotus asmenis, judėjusius nuo pasienio su Baltarusijos? Kas prisiimtų atsakomybę?

„Tokiu atveju teoriškai būtų atsakingas pratybų vadovas – viceministras, VST pareigūnas, kuris nusprendė duoti ginklus ir vertintume to šovusiojo adekvatumą, ar jam bei valstybės vientisumui kėlė pavojų tie ginkluoti asmenys“, – svarstė E. Misiūnas.

Eimutis Misiūnas

Tiek jo nuomone, tiek 8 puslapių VRM ataskaitoje teigiama, kad nors iš anksto buvo sutarta, jog imituojant policijos komisariato užgrobimą saugumo tikslais nebus imtasi aktyvių užgrobimo veiksmų, kad priešą vaidinantys pareigūnai neturės ir nedemonstruos tikrų ginklų, o pratybas prižiūrės paskirti ryšio pareigūnai, realybė buvo visai kitokia.

„Pratybų dalyvių imitavusių priešo pajėgas elgesys imituojant policijos komisariato užgrobimą, priešingai, buvo labai aktyvus, agresyvus ir ribotai saugus“, – teigiama ataskaitoje.

Pratybos galėjo baigtis tragedija?

„Išvada tokia, kad reikia tiksliau aprašyti pratybų scenarijų. Nepagalvojome, kad pareigūnai tiesiogine to žodžio prasme įgyvendins nekonvencinių grėsmių scenarijų, jie nusprendė, kad pratybose bus galima dalyvauti su ginklais.

Tad reikėtų stiprinti kontrolę, kad nebūtų taip, kai vadas perduoda scenarijaus vykdymą pavaldžiam pareigūnui, kuris nežino apie susitarimą dėl ginklų nenaudojimo.

Reikėjo rimto instruktažo ir papasakoti realią situaciją, nes ne visi vienodai supranta grėsmes ar žodžių reikšmę“, – pratybų metu kilusius ir galimai tragiškų pasekmių turėti galėjusius nesusipratimus komentavo E. Misiūnas.

Jis pripažino, kad apie pratybas nebuvo informuota netgi kariuomenė, premjeras ar prezidentė.

„Tai buvo dar viena mūsų klaida. Jie nežinojo, o aš pranešiau premjerui 11 ar 12 valandą, kad vykdome tokias pratybas“, – teigė VRM ministras.

Jo nuomone, kalti ir persistengę Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, bet atsakomybę gali prisiimti ir visa VRM, įskaitant patį ministrą. Tiesa, E. Misiūno manymu, net ir įvertinus visas rizikas abejota ar reali būtų buvusi situacija, kai medžiotojas, pareigūnas ar pilietiškai nusiteikęs ginkluotas asmuo būtų be įspėjimo šovęs į galimus „žaliuosius žmogeliukus“.

„Svarstėme tokias situacijas, bet vargu, ar tai realu. Juk kartu su tais „žmogeliukais“ kartu ėjo žurnalistai“, – teigė E. Misiūnas. Tiesa, jam priminus, kad Rytų Ukrainoje prorusiškus separatistus taip pat sekioja Kremliaus propagandinių kanalų žurnalistai ir tai netrukdo neteisėtoms grupuotėms vykdyti savo nusikalstamos veikos, ministras nenusileido ir pabrėžė, kad net ir tokiu atveju situacijos vertinimas būtų blaivus.
Pratybos Šalčininkuose

„Jei aš pats matyčiau einančius ginkluotus žmones, tai nemanau, kad iš karto šaučiau, pirma būtų situacijos vertinimas, pranešimas policijai, pilietis neturėtų pradėti iš karto šaudyti“, – pabrėžė E. Misiūnas.

Tuo tarpu VRM pratybose dalyvavęs Vilniaus apskrities 1-ojo policijos komisariato vyriausias tyrėjas, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas sakė, kad pratybų metu išties galėjo įvykti nelaimė.

„Mes vėlokai sužinojome, kad vyks mokymai, iš pradžių tik buvo duotas nurodymas, kad reikia įvesti planą „Sulaikymas“ – turime riboto naudojimo planus įvairioms situacijoms su žymomis „slaptai“. Pagal tuos planus iš anksto žinome, ką turime veikti.

Gavome pranešimą, kad mums reikia apsiginkluoti ir vykti į kelių blokavimo postus prie įvažiavimų ir išvažiavimų į Vilnių. Bet daugiau – jokios informacijos. Tik vėliau, po gero pusvalandžio sužinojome, kad vyksta pratybos, o iki tol galėjo būti reali situacija. Tad bet kuris pareigūnas drąsiai galėjo panaudoti tarnybinį ginklą“, – sakė V. Jagminas.
„Gavome pranešimą, kad mums reikia apsiginkluoti ir vykti į kelių blokavimo postus prie įvažiavimų ir išvažiavimų į Vilnių. Bet daugiau – jokios informacijos. Tik vėliau, po gero pusvalandžio sužinojome, kad vyksta pratybos, o iki tol galėjo būti reali situacija. Tad bet kuris pareigūnas drąsiai galėjo panaudoti tarnybinį ginklą“, – sakė V. Jagminas.

Jis teigia, kad Šalčininkų pareigūnų vietoje išvydęs prieš save automato vamzdį būtų nedvejojęs – kaip buvęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys būtų šovęs pirmas.

„Viskas priklauso nuo žmogaus vertinimo ir situacijos, aš šaučiau, man viskas aišku“, – teigė pareigūnas.

Kas kaltas dėl nepasiruošimo?

Jis tikino bendravęs su Šalčininkų pareigūnais, kuriems pratybų metu teko ir įkaitų, ir „nukautųjų“ dalia. Pareigūnai, regis, nesuprato, kas vyksta, ar tai rimta situacija, ar tikrai bus puolama jų būstinė tuo metu, kai Šalčininkų komisariate virė įprastas darbas – buvo apklausiami žmonės, tiriami realūs nusikaltimai.

„Niekas nebuvo įspėtas, o svarbiausia – nebuvo pasiruošę, kaip reaguoti. Mes tiesiog nesame dalyvavę panašiose pratybose, nesame apmokyti, net teoriškai. Kodėl ne? Reikia klausti vadovybės. Jei jie mano, kad tokia nekonvencinė grėsmė gali kilti, jie tam turėtų ruoštis.

Juk kaip reaguoti į dešimt asmenų, ginkluotų automatais „Kalašnikov“ , kai jūs poste esate trys, ginkluoti tik pistoletais „Makarov“ (tik dalis pareigūnų turi modernesnius „Glock“ pistoletus) – prieš automatą nešoksi. Tai ką jūs galite padaryti, kaip elgtis, kokią konkrečią taktiką ruošti, kaip reaguoti, kai tau į nugarą įremia automato vamzdį – mūsų to nemokė.

Yra specialus dalinys – mobilioji kuopa, kuri pasiruošusi reaguoti į panašias grėsmės. O mes nebuvome pasiruošę – nebuvo koordinacijos, mėtytasi dėl to, kur vykti pareigūnams.
Mes tik užtvėrinėjome kelius, tikrinome automobilius. Žinojome tik tai, kad ieškome ginkluotų asmenų. Ir tik vėliau supratome, kad tie asmenys buvo su automatais, o mes su pistoletais, bet be liemenių – tiesiog neturime jų tiek, kiek reikia“, – trūkumus vardijo V. Jagminas.

Be to, pareigūnas priminė, kad eiliniai policininkai per metus šaudo ypač retai.

„Kiekvienam pareigūnui per metus galima iššauti penkis šešis šūvius. Ateini su tuščiu pistoletu pasimokyti: pirmas pratimas – trys šoviniai, antras – dar keli ir viskas. Tai yra juokingas skaičius, vien per mėnesį reikėtų bent 20 šūvių atlikti – o tai nėra daug, norint pažinti ginklą, su juo apsiprasti“, – teigė V. Jagminas.

Policijos šaudymo pratybos

Jo manymu, Lietuvos policijos pareigūnams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos. Be to, jei jau vyksta tokios pratybos, jis neatsisakytų ir JAV pavyzdžio, kur policijos pareigūnai pastarąjį dešimtmetį ginkluojami automatiniais ginklais, o taktinius dalinius, tokius turi kone kiekvienas didesnis miestelis.

„Arba, pavyzdžiui, automobiliai – JAV ir kai kuriose Skandinavijos šalyse visi yra specialiai pritaikyti su šarvuotais stiklais, durelėmis, gali slėptis už priedangos, o jūs pažiūrėkit į mūsų automobilius, nepasislėpsi už to „Renault“, net prie variklio net pritūpęs“, – teigė pareigūnas.

Jis pripažino, kad Šalčininkų pareigūnai darė net elementariausias klaidas – leido civiliams žmonėms vaikščioti, kur nori, neatitvėrė teritorijos. Tačiau kita vertus, su prasta motyvacija ir nepakankamu parengimu pareigūnai net nežino, ko galėtų tikėtis.

„Todėl mes ir kalbame, kad vadovai turėtų prisiimti atsakomybę, jie galėjo į vertinti situaciją, nes žmonių lūkesčiai dėl policijos yra aukštesni, nei mes galime pateisinti, mano žmonės, kad mes labai gerai gyvename, o taip nėra.

Pratybos surengtos per anksti surengtos, reikėjo tai daryti po mokymų. Tikiuosi, kad į klaidų bus pasimokyta, atsižvelgta į elementariausią aprūpinimą. Tikiuosi, kad bus mokymai, nes nebėra laiko ieškoti „iešmininkų“, belieka tikėtis, kad vadovai mato problemas ir jas taisys“, – sakė V. Jagminas.

Pažadėjo pokyčius ir atsaką

E. Misiūnas sutiko su dauguma šių išsakytų kritiškų pastabų ir pažadėjo, kad VRM imsis rimtų išvadų, ypač dėl policijos pareigūnų taktinio pasirengimo.

„Faktas, kad ši situacija žinoma ir pareigūnai stokoja žinių, taktinių gebėjimu padės parengti rekomendacijas bei metodinius nurodymus: kaip reaguoti, priimti sprendimus. Kiekvieno pareigūno galvoje jau būtų aiškus punktai ką daryti“, – sakė E. Misiūnas.

Pareigūnų šaudymo pratybų problemą ministras žadėjo aiškintis su Policijos vadovybe, mat nors esą ir svarbu pirmiausiai teisingai ir greitai išsitraukti, užtaisyti ir nukreipti ginklą, ne mažiau svarbus ir psichologinis pasirengimas pačiam šūviui.


„Sunku pasakyti, kad trūksta šovinių dėl to, kad nėra finansavimo, juk policija perka brangius automobilius ir turi tinkamą finansavimą, tad nusipirkti už šimtą tūkstančių eurų kelis milijonus šovinių ir suorganizuoti mokymus nėra problema.

Galbūt problema – organizaciniai aspektai, kai policijoje daug laisvų darbo vietų, dideli darbo krūviai, tad finansiniai klausimai mažiausiai ką nors lemia.

Nežinau, ar tai problema su policijos įstaigos vadovais, ar su pačiu generaliniu komisaru – su juo apie tai nekalbėjome, bet pratybos parodė taktines spragas ir apie tai pakalbėsime“, – žadėjo ministras.

Jo teigimu, mokymai nebus parodomieji, vien tik vadovybei, mat visos policijos grandys esą turi būti vienodai paruoštos.

„Reikėjo tokių pratybų, tokio šoko, tokios akcijos, kad pamatytumėme tiek gerus, tiek blogus pavyzdžius, nes keliame visuomenę į aukštesnį lygį, kyla pareigūnų komunikacijos, taktinio pasiruošimo klausimai“, – tikino ministras, pažadėjęs panašias pratybas surengti jau šį rudenį.

„Reikėjo tokių pratybų, tokio šoko, tokios akcijos, kad pamatytumėme tiek gerus, tiek blogus pavyzdžius, nes keliame visuomenę į aukštesnį lygį, kyla pareigūnų komunikacijos, taktinio pasiruošimo klausimai“, – tikino ministras, pažadėjęs panašias pratybas surengti jau šį rudenį.

Paklaustas, ką mano apie Rusijos propagandinių kanalų ištransliuotas pašaipas dėl neva susimovusių lietuvių ir visiškai nepavykusių pratybų, E. Misiūnas atrėžė, kad geriau vis tiek esą buvo pamatyti realią situaciją.

„Galėjome visiems suvaidinti iš anksto praneštą spektaklį, būtume pasidžiaugę, o susidūrus su realia situacija ir problemomis nežinotume kaip veikti.

Gal geriau tegu iš mūsų juokiasi, kad darome tokias pratybas, bet jei ne duok dieve bus rimta situacija, jiems bus nejuokinga, nes mūsų kariuomenė ir pareigūnai elgsis labai profesionalai“, – žadėjo E. Misiūnas.