Keisti Rusijos ambasados veiksmai Vilniuje suglumino lietuvius: taip elgiamasi pirmą kartą

 (1560)
Gegužės 9-ąją dauguma rusų švenčia vadinamąją Pergalės dieną: Maskvą drebina pompastiškas karinis paradas, o kapinėse nusidriekia minios žmonių, dedančių gėles ant Antrojo pasaulinio karo karių kapų, sveikinamos kasmet retėjančios veteranų gretos. Ne išimtis ir Vilnius, kur į Antakalnio kapines plūdo gėlėmis nešini šimtai žmonių. Bet dieną prieš tai čia nutiko kai kas netikėto.
Antrojo Pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija, Rusijos ambasadorius A. Udalcovas prie paminklo Lietuvos partizanams
© DELFI / Andrius Ufartas

Kitaip, nei Rusijoje ar kai kuriose posovietinėse šalyse, vakaruose Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8-ąją. Būtent tą 1945 metų vakarą nacistinė Vokietija kapituliavo kare, nusinešusiame daugiau nei 60 mln. gyvybių.

Tačiau kapituliacijos metu Maskvoje jau buvo gegužės 9-oji, būtent ši data prigijo daugelio posovietinių šalių sąmonėje, tapo ne tik aukų pagerbimo, bet ir nacionalinio pasididžiavimo, karinės galios demonstravimo ir savaip interpretuojamos istorinės atminties diena.

Netikėtas ambasadoriaus poelgis

Vis dėlto nors Vilniuje esančias Antakalnio karių kapines gegužės 9-ąją apgulė šimtai žmonių, dieną prieš tai čia buvo tylu ir ramu. Ramybę kiek sudrumstė tik nedidelė oficialių Lietuvos ir užsienio šalių pareigūnų bei diplomatų vizitas.

Kaip ir kasmet, gegužės 8-ąją Antakalnio kapines aplanko Lietuvos valdžios ar jos paskirti atstovai, prie memorialo sovietų kariams išsirikiuoja Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai ir atiduoda pagarbą čia palaidotiems sovietų kariams.

Ir nors, Lietuvos požiūriu, Antrasis pasaulinis karas Europoje gegužės 9-ąją nepabaigė konflikto – Lietuvoje toliau vyko daugiau nei dešimtmetį užtrukęs antisovietinis partizaninis karas, pagarbą žuvusiems, kad ir kokie įtempti būtų Vilniaus ir Maskvos santykiai, kasmet rodo abi pusės.

Vainikus ir gėles atneša ne tik Lietuvos atstovai, bet ir užsienio šalių, pirmiausia – Rusijos diplomatai, kariškiai. Be jų šiemet pasirodė Kazachstano, Lenkijos diplomatai, JAV, Ukrainos, Gruzijos, kitų šalių karo atašė ir jų deleguoti asmenys, nešini gėlėmis.

Tačiau šiemet kuklia ceremonija nustebino Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo elgesys. Jis pirmasis padėjo gėlių vainiką ant memorialo sovietų kariams, vėliau tą patį padarė Kazachstano ambasados atstovai ir tik po jų – su Rusija įtemptus santykius palaikančios Ukrainos gynybos atašė.

Tačiau Lietuvos delegacijos atstovus nustebino tai, kas nutiko po to, mat Rusijos ambasadorius kartu su visa delegacija patraukė prie kito paminklo – už kelių šimtų metrų esančio monumento
žuvusiems už Lietuvos laisvę.

„Mus tai nustebino, mes to nesitikėjome, regis, tai pirmas toks atvejis“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Antrojo Pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija, Rusijos ambasadorius A. Udalcovas prie paminklo Lietuvos partizanams
Antrojo Pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija, Rusijos ambasadorius A. Udalcovas prie paminklo Lietuvos partizanams
© DELFI / Andrius Ufartas

„Buvau maloniai nustebinta, kad jie dalyvavo ir visose vietose padėjo vainikų ar gėlių. Tai tam tikra simbolika, kai pagerbia aukas. Ir jie tai padarė savo iniciatyva. Mes išplatinome informaciją užsienio valstybių ambasadoms, kad Lietuva organizuoja Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremoniją, leidome laisvai pasirinkti, ir jie pasirinko“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos protokolo skyriaus vedėja Salvina Taukinaitienė.

Skulptoriaus Kazio Venclovos sukurtas ir 2015 metais atidengtas paminklas skirtas visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimui. Užrašas ant jo skelbia: „Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui.“ Karių kapams skirtame sklype suprojektuotos ir kapavietės, kur galės būti laidojami kariai, žuvę eidami tarnybą, taip pat generolai, kariuomenės vadai, krašto apsaugos ministrai.

A. Udalcovas ne tik padėjo vainiką, bet ir pagarbiai nusilenkė prieš paminklą, kuris pirmiausia skirtas prieš Sovietų Sąjungą kovojusiems Lietuvos partizanams. Oficialioji Maskva antisovietinį pasipriešinimą iki šiol laiko neteisėtų ginkluotų grupuočių veikla prieš sovietų valdžią, o Lietuvos partizanus vadina nacionalistinėmis grupuotėmis arba tiesiog banditais.

Dar daugiau – Rusijos ambasados darbuotojai taip pat padėjo gėlių ant netoliese esančių Sausio 13-osios aukų kapų. 1991 metų sausio 13-ąją sovietų kariškiams šturmavus Televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 13 civilių, buvo sužeisti šimtai žmonių.

Gėlės prie Sausio 13-osios aukų kapų
Gėlės prie Sausio 13-osios aukų kapų
© DELFI/ V. Saldžiūno nuotr.

Lietuva šią sovietų kariškių akciją vertina kaip nusikaltimą žmoniškumui, siekiant surengti valstybės perversmą. Tačiau Maskva atsisako išduoti Lietuvai įtariamuosius Sausio 13-osios įvykių byloje ir netgi kaltina pačius lietuvius.

Kremliaus propagandos kanalai kone kasmet kartoja versiją „savi šaudė į savus“ – esą prie Televizijos bokšto žuvę lietuviai krito nuo mistinių „Sąjūdžio snaiperių“ kulkų, žmonės buvo tyčia stumdomi po šarvuotąja technika, o žuvusiųjų kūnai esą galėjo būti sukeisti su avarijose anksčiau žuvusių žmonių lavonais.

Galiausiai Rusijos ambasadorius apsilankė ir Panerių memoriale, kur pagarbą atidavė ne tik Holokausto aukoms, lenkams, bet ir Antrojo pasaulinio karo metu prieš sovietų partizanus bei Raudonąją armiją kovoti sukurtai Lietuvos Vietinei rinktinei. Čia Rusijos ambasados protokolo skyriaus atstovais prisistatę pareigūnai taip pat padėjo gėlių.

Ką reiškia tokia netikėta, įprasto diplomatinio protokolo normomis nepaaiškinama Rusijos ambasados iniciatyva? Ar ji suderinta su oficialiąja Maskva ir jei taip, ar tai yra pirmas realus draugiškas Rusijos žingsnis, tiesiant susitaikymo ranką su Lietuva?

Juk jei oficialus Rusijos pareigūnas nusilenkia prieš Sausio 13-osios aukas, paminklus Vietinei rinktinei bei partizanams, tremtiniams, ar tai reiškia, kad Rusija pripažįsta daugelį metų neigtus sovietinius nusikaltimus? Galbūt Rusija pasiruošusi atskleisti ir nukankintų bei sušaudytų Lietuvos partizanų vadų kapavietes bei gražinti jų palaikus į Lietuvą? Tokius klausimus DELFI pateikė Rusijos ambasadai Lietuvoje. Gavę atsakymus tekstą papildysime.

Juosteles vertina kaip provokaciją

Tiesa, visais trim atvejais kartėlį galėjo palikti faktas, kad ant monumento žuvusiems už Lietuvos laisvę, Sausio 13-osios aukų kapų ir Vietinės rinktinės memorialo padėtos raudonų gvazdikų puokštės buvo perrištos šv. Georgijaus juostelėmis. Šios dryžuotos oranžinės ir juodos spalvų juostelės Rusijoje pradėtos masiškai naudoti nuo 2005 metų.

Antrojo Pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija
Antrojo Pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija
© DELFI / Andrius Ufartas

Kai kurių šaltinių teigimu, tai buvo Kremliaus atsakas į Oranžinę revoliuciją Ukrainoje, kur protestų simbolių tapo būtent oranžinė spalva. Rusijoje simbolika su dar 1769 m. įkurto šv. Georgijaus ordino motyvais įgavo kone sakralinę prasmę ir šiuo simboliu pagerbiami Antrojo pasaulinio karo veteranai.

Tačiau 2014 metais protestų Ukrainoje metu Rusijos remiamas „antimaidaninis“ judėjimas pasirinko būtent šv. Gerogijaus simboliką. Dėl panašumo su dešimtajuosčiais bulviagraužiais, kitaip vadinamais kolorado vabalais, šiai simbolikai prigijo „koloradkių“ epitetai.

Rusijai atplėšus Krymą nuo Ukrainos ir pradėjus karinius veiksmus Rytų Ukrainoje tokios juostelės įgavo ne pagarbos veteranams, o priešingai – Rusijos karinės agresijos prasmę.

Ir nors tokia šv. Georgijaus motyvais išmarginta simbolika Lietuvoje nėra uždrausta, ji daug kur nepageidaujama ir siejama būtent su Rusijos agresija. Lietuvoje draudžiama tik nacistinių ir komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas, o šv. Georgijaus simboliką kai kurie rusai neretai „pagražina“ būtent komunistiniais kūjo ir pjautuvo ar raudonosios žvaigždės motyvais.

„Taip, tos juostelės nėra draudžiamos, tačiau tai yra agresijos simbolis prieš suverenią valstybę, todėl tokios simbolikos naudojimą mes vertiname kaip provokaciją“, – teigiama Lietuvos kariuomenės atsakyme DELFI.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Medijos Karas Propaganda

Rusija nerimsta: išplatino dar vieną atsakymą Lietuvai (1248)

Penktadienio vakarą Rusijos URM dar kartą išplatino keistą žinutę, kurioje atsakoma į Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos publikacijas apie sovietų režimo nusikaltimus.

Parodė, kuo lopytų didžiausią Lietuvos gynybos spragą: keldama isteriją, Rusija išduoda pati save (876)

Žodžius pasakyti lengva, bet svarbu veiksmai. Tokius žodžius prieš dvi savaites Varšuvoje ištarė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Panašiai ketvirtadienį Šiauliuose kalbėjo ir Lietuvos prezidentė, lankydamasi šalyje iki šiol nerengtose tokio masto priešlėktuvinės gynybos pratybose. Jų metu amerikiečių sistemomis "Patriot" treniruotasi ginti Baltijos šalių oro erdvę.

Rusija tulžingai atsakė į lietuvių šturmą prieš „Facebook“ paskyrą kreipėsi tiesiogiai į A. Tapiną (2619)

Šeštadienį prasidėjusi akcija, kurios metu lietuviai pradėjo masinę akciją prieš Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos „Facebook“ paskyrą, sulaukė viešo atsako. Kremlius ėmė mokyti lietuvius istorijos, bet kaipmat sulaukė dar daugiau pašaipų.

Tyrimas, kuris vos nenugulė Seimo stalčiuose: tokia visuomenės reakcija gali pasinaudoti Kremlius (1081)

Svarbiausios Lietuvos saugumo problemos yra vidinės socialinės ir ekonominės, o ne Rusijos grėsmė. Kilus karui, šalį gintų mažiau Lietuvos gyventojų, nei prieš 2 metus, dauguma būtų pasyvūs, o jei ir norėtų ginti – nežinotų kaip. Tai – vienas būdų, kaip galima būtų primityviai ir paviršutiniškai vertinti naują grėsmių suvokimo tyrimą. Teigiama, kad pabūgus būtent tokių interpretacijų mokslinio tyrimo viešinimas užtruko.

Rusiją įsiutino NATO filmas apie Baltijos šalių istoriją: partizanus išvadino paniekinamais žodžiais (1810)

Po to, kai NATO per socialinių tinklų kanalus parodė trumpą vaizdo įrašą, pasakojantį apie sovietų okupacijai besipriešinusius Baltijos šalių „miško brolius“ – latvių, lietuvių ir estų partizanus, itin piktai sureagavo oficialioji Maskva. Komentuodama NATO platinamą filmą, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova nesusivaldė ir iškonveikė laisvės kovotojų atminimą.