Kaip Vakarams kalbėtis su Rusija, kai viskas tempiama ant to paties kurpalio?

 (113)
Rusijos santykiai su Vakarais pašliję. Vidinių konfliktų kamuojama Europos Sąjunga (ES) nesutaria, kokiu keliu pasukti – baudimo ar dialogo. Ekspertai nevyriausybinių organizacijų rengiamuose forumuose irgi dėl to pliekiasi.
Rusijos garbės kuopos karys prie Kremliaus
Rusijos garbės kuopos karys prie Kremliaus
© AFP/Scanpix

Rusijos ekspertai, kuriuos Vakarai linkę išklausyti, dažnai nepraleidžia progos įgelti ES, užminti ant jos nuospaudų ir tempia iš esmės nepalyginamus dalykus ant to paties kurpalio.

Tuo buvo galima įsitikinti rugsėjo 29 – spalio 2 dienomis Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Vokietijos nevyriausybinė žiniasklaidos projektų organizacija „n-ost“. Konferencijos diskusijose ir seminaruose dalyvavo ir puokštė Rusijos ekspertų.

Vienas iš jų – bene žinomiausias ir įtakingiausias tarptautinių santykių ekspertas, Maskvoje leidžiamo žurnalo „Russia in Global Affairs“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas. Vakarai jo klausosi, tačiau kritiškai mąstantys ir propagandą tyrinėjantys ekspertai yra padėję F. Lukjanovą į iš dalies nuo Kremliaus priklausomų politologų lentynėlę.

Nepatinka Rusijai keliamos sąlygos

Diskusijoje „Pasitikėjimo demokratija krizė: kas lemia naują poliarizaciją Europoje“ F. Lukjanovas pabrėžė, kad prieš Sovietų Sąjungos žlugimą sužibusi viltis apie bendrus Europos namus, kuriuose telpa ES ir Rusija, buvo nereali. Jo manymu, Vakarai Europos idėją vystė apie savo institucinius ramsčius – ES ir NATO, pritraukdama Vidurio ir Rytų Europos šalis, nieko nepasiūlydama Rusijai, išskyrus prisitaikymą prie naujos situacijos.

Pasak jo, svaičiojimai apie ES ir Rusijos bendradarbiavimą buvo nuleisti ant žemės, kai 2002 m. tuometinis EK pirmininkas, Romano Prodi, pasakė: „Mes viską galime dalintis su Rusija, tik ne institucijas.” F. Lukjanovo nuomone, tai reiškė, kad Rusija turi priimti visas taisykles, bet niekada neturės įtakos. „Po Šaltojo karo padarytus susitarimus ištiko nesėkmė“, - įsitikinęs jis.

Rusijos politologas mano, kad ir pati ES susilpnėjo. „Norėčiau pacituoti frazę išgirstą iš vieno savo draugo, labai aštraus komentatoriaus. Jis sakė, kad labai pavojinga būti seksualiu, bet impotentu. Jei tu trauki, vilioji žmones, turi ir sugebėti išpildyti jų lūkesčius“, - F. Lukjanovas sako, kad ES, kuri yra skaldoma vidinių nesutarimų, būtent taip nutiko. Jo nuomone, Lenkija ir pulkas šalių (tarp jų ir Lietuva) dar spėjo prisijungti prie ES šalių klubo, bet vėliau prisijungiančioms arba to siekiančioms šalims sąlygos vis blogėjo.

Fiodoras Lukjanovas, Markus Wehner, Ludwika Wlodek, Pierre Avril, Gemma Poerzgen
Fiodoras Lukjanovas, Markus Wehner, Ludwika Wlodek, Pierre Avril, Gemma Poerzgen
© DELFI (V.Stašaitytės nuotr.)

Kartu su F. Lukjanovu diskusijoje dalyvavusi Lenkijos Varšuvos universiteto Rytų Europos instituto docentė, publicistė ir sociologė Ludwika Wlodek nesutiko su ruso apibendrinimais. Pasak jos, nors ir yra skirtis tarp senųjų ir naujųjų ES šalių, išgyvename pasitikėjimo šiuo Europos bendrijos projektu krizę, visgi svarbiausiu turi išlikti atskirų šalių apsisprendimas dėl savo ateities.

„Mes svajojome tapti tų institucijų dalimi, o ne jas keisti. - apie Lenkijos norą prisijungti prie ES ir NATO sakė L. Wlodek. - Lenkija norėjo ištrūkti iš Rusijos įtakos sferos – tiesiog peršokti į kitą pusę.“

Todėl, pasak lenkės, Vidurio ir Rytų Europos šalis dažnai erzina ne tik Rusijoje, bet ir Vakarų Europos valstybėse vis pasigirstantys svarstymai apie nederamą Rusijos erzinimą. Pavyzdžiui, vis pasigirstančios abejonės, ar Ukrainos, jos galimos narystės NATO, užtarėjai nekenkia bendram kontinento saugumo projektui. Docentė prisiminė, kaip Varšuvos universitete vykęs susitikimas su viena žymia Prancūzijos istorike virto aistringų ginčų arena, nes studentai iš Ukrainos aršiai reagavo į būtent tokius pasvarstymus: „Viena studentė iš Donecko piktinosi, kodėl Prancūzija jaučiasi turinti teisę aiškinti, ko turi ir gali norėti suvereni valstybė Ukraina“.

M. Le Pen partijos finansavimą lygina su Vakarų parama nevyriausybininkams

Vokietijos dienraščio Frankfurter Allgemeine Zeitung sekmadieninio leidinio žurnalistas Markus Wehner pastebėjo, kad Rusija nepaliauja pilti žibalo į ES ištikusių problemų laužą. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – vadinamoji „Lisos istorija“, kai buvo plačiai skelbiama išgalvota istorija apie Vokietijoje neva migrantų išprievartautą nepilnametę rusę. M. Wehnerio nuomone, ši žinia buvo aiškiai nukreipta prieš ES ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politiką: „Maskva ar Putinas nėra kalti dėl ES ištikusios krizės, tačiau naudojasi ja.“

Kitą nerimą keliantį pavyzdį – Prancūzijos Marijos Le Pen Nacionalinio fronto partijos ryšius su Rusija, partijos finansavimą per Rusijos bankus – paminėjo „Le Figaro“ žurnalistas Pierre'as Avrilas.

Tuo tarpu Rusijos politologui ir žurnalistui F. Lukjanovui šie atvejai skiriasi iš esmės.
„Yra labai kvailų ir bjaurių dalykų, kurių pridarė Rusija, nebūtinai pačios valdžios rankomis, bet kai kurių jos segmentų. Propagandos užsuktas Lisa atvejis buvo šlykštus ir, mano požiūriu, beprasmis. Blogai, kad ši propaganda įtraukė net užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuris šiaip jau yra labai profesionalus. Blogai - ir to negalima nei paneigti, nei kažkaip pateisinti, - sakė jis ir perėjo prie Prancūzijos nacionalistų partijos finansavimo pavyzdžio. - Ar gauti pinigus iš užsienio, remiantis Prancūzijos teise, yra nelegalu?“

„Le Figaro“ žurnalistas P. Avrilas sutiko, kad teisėtumo požiūriu nusižengimo nėra, tačiau pinigų kilmė verčia svarstyti apie galimas įtakas. „Rusijoje juk nuolatos keliamas klausimas, kas iš Vakarų finansuoja nevyriausybines organizacijas. Jūs skelbiate jas net užsienio agentais. Mes Prancūzijoje tik svarstome apie galimus ryšius ir daromą įtaką“, - priminė jis.

F. Lukjanovas neatlyžo, kad Vakarai taiko skirtingus kriterijus, teigė, kad iš Rusijos pusės yra normalu remti ir kitaip palaikyti pozityviai Rusijos atžvilgiu nusiteikusias iniciatyvas. „Jei jums tai netinka, tuomet priimkite įstatymus, kad imti pinigus iš Rusijos bankų yra nelegalu!“ - rėžė jis.

Lenkė L. Wlodek siūlė nepamiršti, kad Rusija iš principo skiriasi nuo Vakarų, nes kišasi į suverenių valstybių reikalus ir remia nelegalius veiksmus, kaip antai prorusiškus separatistus Ukrainoje. Todėl, docentės nuomone, į rusiškus finansinius srautus būtina žvelgti įtariai, kitaip nei į vakarietiškus.

Tačiau tempti Rusiją ir Vakarus ant to paties kurpalio Rusijos ekspertai ir Rusijai advokataujantys vakariečiai labai mėgsta.

Vytautas Bruveris, Natalia Burlinova, Julius von Freytag-Loringhoven, Irina Prochorova, Gerdas Lenga
Vytautas Bruveris, Natalia Burlinova, Julius von Freytag-Loringhoven, Irina Prochorova, Gerdas Lenga
© DELFI (V.Stašaitytės nuotr.)

Štai kitoje diskusijoje dalyvavusi „Public Initiative Creative Diplomacy“ vadovė Natalia Burlinova, kurios organizacija rūpinasi Rusijos minkštosios galios sklaida ir dialogu su kitomis šalimis, iš karto pastebėjo, kad tokio pobūdžio konferencija, jei ją Vakaruose organizuotų Rusijos organizacijos, yra sunkiai įsivaizduojamas dalykas. „Europa bijo visų nevyriausybinių rusiškų organizacijų. Jau nekalbant apie konferencijas, kurias remia Rusijos užsienio reikalų ministerija, kaip kad šitą konferenciją iš dalies remia Vokietijos institucijos“, - pastebėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos globojamos nevyriausybinės organizacijos vadovė.

To pro ausis nepraleido Lenkijos savaitraščio „W sieci“ žurnalistas Piotras Skwiecinskis, pabrėžęs, kad visgi reiktų kalbėti ne apie galimas konferencijas, o apie agresyvią rusišką propagandą, kuri per žiniasklaidos priemones skleidžia melą. Jis taip pat prisiminė ankstesnėje diskusijoje išsakytą F. Lukjanovo palyginimą dėl Prancūzijos nacionalistų partijos finansavimo Kremliaus kontroliuojamų bankų pinigais. „Ponas Lukjanovas lygina nepalyginamus dalykis – nevyriausybinių organizacijų ir veikiančių politinių partijų finansavimą. Jis puikiai supranta skirtumą, bet visko sumetimas į vieną krūvą yra labai būdinga Rusijos propagandai.“

Abejoja tarptautinėmis sutartimis, pasigenda kritikos ES naujokėms

Maskvoje dirbantis vokietis teisininkas Gerdas Lenga nuo diskusijos podiumo skėlė auditorijoje pasipiktinimą sukėlusią abejonę tarptautine teise apskritai, nes ji neva nėra veiksni. Jo nuomone, pasaulis neteisingai skirtingai vertina vykstančius procesus, pavyzdžiui, nuo Ispanijos atsiskirti norinčiai Katalonijai neleidžiama tai, kas buvo leista Kosovui, jau nekalbant apie Vakarų požiūrį į Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos arba tokius siekius Donbase. „Galioja dvigubi standartai taikant tarptautinę teisę. Aš esu prieš tai“, - sakė jis ir pridūrė, kad Vakarai apsimeta ieškantys dialogo su Rusija, bet iš tiesų siekia kalbėtis su parklupdyta Rusija.

N. Burlinova irgi siūlė būti realistais ir peržiūrėti senas tarptautines sutartis. „Europa labai padalinta. Yra tokių šalių, kaip Vokietija, kurios labai palaiko dialogą su Rusija, bet yra tokių šalių, kurios viską gadina dėl labai keistų priežasčių“, - sakė ji.

Diskusijoje dalyvavo ir milijardieriaus, buvusio nepriklausomo kandidato prezidento rinkimuose Michailo Prochorovo sesuo Irina Prochorova, kuri su broliu yra įsiteigusi jo vardo labdaros fondą. Publicistė ir visuomenininkė išlaikė labai taikų toną, bet pabrėžė, kad Rusija ir ES sėdi vienoje valtyje – susiduria su panašiomis problemomis. Ji turėjo omenyje nacionalistinių judėjimų stiprėjimas ES. I. Prochorova pasigedo kritiško Vakarų požiūrio į procesus Vengrijoje ar Lenkijoje. Tai taip pat susilaukė auditorijos replikų, kad nebent nenorintis matyti ir girdėti gali sakyti, kad ES užmerkia akis prieš antidemokratinius procesus šiose bendrijos šalyse, lyginti su padėtimi Rusijoje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Medijos Karas Propaganda

Lūžio metai: kariuomenė keisis neatpažįstamai (2458)

„Lietuvos kariuomenė bus visai kito kokybinio lygio“, – taip prieš metus žadėjo kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Besibaigiant audringiems 2016 metams tokia išsakyta vizija pradeda įgauti kūną. Tačiau didieji pokyčiai dar laukia lūžio metais vadinamais 2018 metais.

Du D. Trumpo signalai Baltijos šalims Rusijai tikrai nepatiks (1025)

Po to, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas, Baltijos šalyse netrūko būgštavimų, kad naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas bus linkęs į prorusišką politiką – nerimą kėlė jo finansiniai ryšiai su Maskva ir Kremliaus liaupsės išrinktam Amerikos lyderiui. Tačiau D. Trumpo pareiškimai ir sprendimai rodo, kad Rusija džiūgavo per anksti ir gali smarkiai nusivilti.

Susikirto dėl Lietuvos kariuomenės planų: kodėl feisbuke atskleistos slaptos detalės? (438)

Raumenis besiauginanti Lietuvos kariuomenė ateityje gali įgyti dar vieną galingą pajėgumą – salvinės ugnies sistemas, kurios raketomis naikina taikinius už kelių dešimčių kilometrų. Tiesa, ekspertams nerimą sukėlė tai, jog apie tokius svarstymus viešojoje erdvėje prabilęs aukštas Lietuvos pareigūnas tai daro feisbuke, kur kilo arši diskusija.

Naujos detalės dėl policijos ieškomo V. Sokolovo: prabilo įtariamo šnipo sūnus (173)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui paskelbus Lietuvos piliečio Vladimiro Sokolovo paiešką, apsiribota lakonišku, tačiau dramatiškai skambančiu pareiškimu: įtariamasis ieškomas dėl sunkaus nusikaltimo – šnipinėjimo. Ką konkrečiai darė šis asmuo, kad jo jau ieško ne tik kontržvalgybininkai, bet ir policininkai, kurie pagalbos kreipėsi net į visuomenę?

Plinta įrašas, kaip vyktų NATO ir Rusijos branduolinis karas (715)

Virš Baltijos jūros NATO karo laivai numuša Rusijos žvalgybinį lėktuvą, kuris prieš tai pažeidė Latvijos sieną. Rusija atsako atakuodama du JAV karo lavus. Konfliktas tampa nevaldomu – abi pusės apsikeičia naujomis atakomis, branduoliniais smūgiais, o toks nusiritimas į Trečiojo pasaulinio karo pragarą rodomas tariamoje britų transliuotojo BBC studijoje.