Lietuvoje viešėjęs J. Mattisas sulaukė bent kelių klausimų, susijusių su priešlėktuvinės gynybos „Patriot“ dislokavimo Lietuvoje. Apie tokią galimybę Lietuvoje dislokuoti šias sistemas kalbama dar nuo pernai metų spalio. Tačiau iki šiol jokio oficialaus patvirtinimo nebuvo.
Diplomatiškai nuo tiesaus atsakymo išsisuko ir JAV gynybos departamento vadovas tik lakoniškai pareiškė, kad Lietuvoje amerikiečiai „dislokuos tai, ką reikės“.
Vis dėlto JAV žurnalistams neįvardyti amerikiečių pareigūnai patvirtino, kad viena „Patriot“ baterija „gali būti dislokuota regione liepos mėnesį, kai vyks oro gynybos pratybos“.
Po tokios žinios kaip mat pasipylė daugybė interpretacijų. Nesigilinant į kontekstą galėjo susidaryti įspūdis, kad JAV Lietuvoje dislokuos nenustatytą skaičių „Patriot“ sistemų ilgam laikui prieš pat ar net Rusijos rengiamų pratybų „Zapad“ metu.
Iš tikrųjų verta buvo įsigilinti į pranešimo turinį, mat jame parašyta, jog, anot JAV pareigūnų, amerikiečių kariškių „komponentas dalyvaus šiose pratybose, tačiau JAV neplanuoja ilgalaikių priešlėktuvinės gynybos pokyčių regione“.
Tad apie „Patriot“ dislokavimą Rusijos rengiamų pratybų „Zapad“ metu ar juo labiau apie ilgalaikį tokių sistemų buvimą Lietuvoje kol kas nekalbama.
Be to, kalbama apie bateriją – t. y. nedidelį vienetą. Vis dėlto vien pačių sistemų atgabenimas pratyboms ir būtent tokių priešlėktuvinės gynybos pratybų reikšmė yra itin didelė. Ir ne tik simbolinė, kurį būtų skirta Rusijai, didinančiai savo karinę galią regione.
Pratybos, kokių Lietuva dar nematė
Liepos 10-21 d. Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyks tarptautinės pratybos „Tobruko palikimas“. Tokiose pratybose lietuvių kariai dalyvauja ne pirmą sykį – pernai ir užpernai Lietuvos kariai atliko kovinius šaudymus iš trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos kompleksų RBS-70 ir „Stinger“.
Tačiau šį kartą „Tobruko palikimas“ svarbus ne tik tuo, kad Lietuvoje bus dislokuota apie 350 sąjungininkų karių. DELFI šaltinių duomenimis svarbiausia, kad tai bus integruotos pratybos, kurios vyks iš karto keliose NATO šalyse, reaguojant į tariamą grėsmę iš oro regione. Pratybose dalyvaus ankstyvojo perspėjimo sistemos AWACS lėktuvas, NATO oro policijos naikintuvai.
Amerikiečiai į Lietuvą atsigabens ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“ bei trumpojo nuotolio „Avenger“, kuri naudoja „Stinger“ sistemos raketas. Visos raketos bus ne mokomosios, o tikros, parengtos koviniams šaudymams.
Pranešimuose užsimenama apie baterijos dydžio vienetą – paprastai jį sudaro šeši raketų paleidimo įrenginiai ir nuo 70 iki 90 karių. Tiesa, dislokuojant „Patriot“ užsienio šalyse kartais apsiribojama ir vadinamuoju Minimaliu mūšio paketu ( angl. Minimal engagement package – MEP).
2002 metais parengtame JAV Armijos štabo kovos statute numatyta, kad tokį vienetą sudaro maždaug 65 kariai, mobili vadavavietė, du raketų paleidimo įrenginiai, radaras, ugnies valdymo, ryšių, degalų papildymo ir kitos transporto priemonės – iš viso keliolika, kurias galima greitai atgabenti 5 transporto lėktuvais C-5 „Galaxy“ arba septyniais orlaiviais C-17.
Savarankiškai 24 valandas per parą maždaug dvi savaites veikti galintis mobilus vienetas taip pat gali atvykti savo eiga keliais arba atgabentas geležinkeliais bei jūra. Tokį vienetą planuojama dislokuoti Rumunijoje, kur jau veikia JAV priešraketinės gynybos sistema su raketomis SM-3.
Tiesa, tame pačiame statute numatyta, kad „Patriot“ sistemos paprastai dislokuojamos batalionais, kurių viename paprastai būna nuo 4 iki 6 baterijų, išsidėsčiusių keliasdešimt kilometrų spinduliu. Bet vienos baterijos arba Minimalaus mūšio paketo dislokavimas nėra retenybė.
Pavyzdžiui, JAV Lenkijoje 2010 metais dislokavo būtent tokį vienetą, kurį sudarė keli raketų paleidimo įrenginiai. Ir nors toks dislokavimas buvo daugiau simbolinis, jis gerokai surezino Rusiją, mat „Patriot“ buvo dislokuotos už 60 km nuo sienos su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi.
Rusijoje – pasiutimas dėl JAV raketų
Tačiau kodėl Rusija iš viso turėtų purkštauti dėl „Patriot“, jei pati yra dislokavusi ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300 ir S-400 Kaliningrado srityje – prie pat NATO valstybių sienos? Maskva nuolat pabrėžia, kad tokie veiksmai esą yra gynybinio pobūdžio atsakas į Aljanso karinių pajėgumų stiprinimą prie Rusijos sienų.
Viena priežasčių gali būti Kremliaus įsivaizduojamas karinių pajėgumų pusiausvyros pažeidimas. Rusija iki šiol mėgaujasi kiekybiniu pranašumu regione – Vakarų karinėje apygardoje, kuriai priklauso ir Kaliningrado karinė grupuotė, sutelkta daugiausiai ir moderniausių Rusijos pajėgumų, pranokstančių kaimynines NATO šalis kelis kartus.
Pavyzdžiui, Baltijos šalys ne tik neturi savo savų naikintuvų, bet ir vidutinio ar ilgojo nuotolio priešlėktuvinės ginkluotės. Tuo metu Rusija, be jau minėtų S-300 ir S-400, Kaliningrado srityje turi sutelkusi galybę puolamosios ginkluotės – nuo atkurtos 1-osios tankų armijos, trijų naujų formuojamų divizijų iki trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander“.
Beje, Lietuvai pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriantis propagandinis tinklapis vesti-kaliningrad, kuris priklauso valstybinei Rusijos radijo televizijos kompanijai, garsėjančiai Kremliaus režimą liaupsinančias reportažais, planuojamą JAV sistemų „Patriot“ dislokavimą įvertino būtent kaip grėsmę Kaliningrade dislokuojamoms „Iskander“.
„Kam amerikiečiams reikia tų zenitinių raketinių kompleksų prie Kaliningrado apskrities? Pavyzdžiui, Lenkijos gynybos ministerijoje neslepiama, kad paskutinioji „Patriot“ modifikacija gali numušti rusišką „Iskander“ raketą. Štai ir paaiškėjo tikslas“, – triumfuodamas skelbia straipsnio autorius Andrejus Vypolzovas.
Pastarasis jau yra pagarsėjęs skandalingais ir Lietuvą šmeižiančiais išgalvotais straipsniais. Šiemet portalas vesti-kaliningrad Vokietijos karių dislokavimą įvertino, kaip „okupacijos pradžią“.
„Bet kokiu atveju Lietuvą šiuo metu dar mažiau nei anksčiau galima vadinti nepriklausoma šalimi. Lietuvos teritorijoje yra užsienio šalių kariai, kurių netgi negalima teisti už čia įvykdytus nusikaltimus“, – tikina nepasirašyto straipsnio autorius ir siūlo nuorodą į kitą, dar gruodžio mėnesį išleistą „vesti-kaliningrad“ straipsnį.
Jame šaipytasi, jog Lietuva lietuviai esą „planuoja atsisakyti jai priklausančios pirminės teisės vykdyti baudžiamąją jurisdikciją amerikiečių kariams“. O tai, anot tuomet pasirašiusio straipsnio autoriaus – kito Kremliaus propagandinio kanalo „Regnum.ru“ atstovo Kaliningrade, Andrejaus Vypolzovo, reiškia, jog „Lietuva pripažįsta esanti okupuota užsienio valstybės“.
Panašiai A. Vypolzovas apie Lietuvą atsiliepė ir šį sykį, komentuodamas „Patriot“ dislokavimą ir J. Mattiso, žinomo „Pasiutusio šuns“ pravarde vizitą Lietuvoje.
„Tarp kitko, „Pasiutęs šuo“ neslėpė, kad vizito „Pribaltikoje“ tikslas – kiek kitas: pamatyti, kaip sekasi Vokietijos kovinei grupei“. Kitaip sakant, Pentagono vadas pripažino, kad jis inspektuoja kolonijines pajėgas. Be to, JAV gynybos sekretorius konstatavo, kad Lietuva yra nestabili valstybė“, – tikino A. Vypolzovas.
Vis dėlto Kremliaus propagandos įrankiu vadinamo portalo autorius nepaaiškino, kodėl JAV per pratybas iš viso turėtų numušinėti Rusijos balistines raketas. O jei „Patriot“ išties taikytųsi į branduolinį ginklą gabenti galinčias „Iskander“, tuomet kyla klausimas, kodėl Rusija iš viso turėtų paleisti tokias raketas į NATO valstybes? Mat „Patriot“ gali numušti tik jau pakilusią balistinę raketą – tokia yra viena iš minėtos JAV ginklų sistemos funkcijų.
Išbandyta ir modernizuota sistema
Išties, praėjusio amžiaus 9-jame dešimtmetyje sukurta ir į ginkluotę priimta „Patriot“, iš pradžių buvo sukurta kovai su priešininko aviacija. Tačiau 1988 metais modernizuota sistema įgavo ribotus pajėgumus kovoti ir su priešininko taktinėmis bei karo lauko teatro balistinėmis raketomis.
Jei pirmoji „Patriot“ versija PAC-1 galėjo naikinti taikinius 70 km atstumu, tai vėliau sukurtų PAC-2 šūvio nuotolis išaugo nuo 96 iki 160 km. Naujausios modifikacijos PAC-3 gali numušti taikinius, esančius už 20-35 km, tačiau, kitaip nei senesnės modifikacijos „Patriot“ sistmos, PAC-3 pasižymi išskirtiniu taiklumu. Naujas raketos radaras ir taikymosi sistema leidžia naujausioms „Patriot“ modifikacijoms iš didelio atstumo atskirti pilotuojamus orlaivius nuo bepiločių bei raketų.
Įvairių modifikacijų „Patriot“ be JAV turi įsigijusios Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Ispanija, Izraelis, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas ir Jordanija.
Vienintelė šalis, kuri sėkmingai panaudojo „Patriot“ prieš pilotuojamus lėktuvus ir bepiločius orlaivius – Izraelis. Daugiausiai kovinių šaudymų yra atlikusios JAV, tiesa, kelis sykius buvo numušti draugiškų pajėgų orlaiviai.
JAV pajėgų iki šiol naudojamų PAC-2 paleidimo įrenginiuose yra po keturis konteinerius su 41 cm skersmens raketomis, o naujosiose PAC-3 įrengta 16 atskirų konteinerių su 25 cm skersmens ir tokio paties, maždaug 5 metrų ilgio raketomis.
Kitaip nei senesnės modifikacijos raketos, PAC-3 modelio raketos turi itin nedidelę kovinę galvutę su 24 skeveldromis, skirtomis padidinti žalą taikiniui. Tačiau numatytas sistemos taiklumas reiškia, kad raketa taikinį sunaikina tiesiog kinetiniu būdu – į jį įsirėžusi dideliu greičiu.
Pirmosios ir antrosios modifikacijos raketos buvo išbandytos realiomis kovinėmis sąlygomis dar 1991 metais Pirmojo persijos įlankos karo metu. Tuomet „Patriot“ nepasižymėjo ypatingu taiklumu ir numušė vos 40 proc. iš Irako į Izraelį ir 70 proc. į Saudo Arabiją paleistų balistinių raketų „Scud“.
Tiesa, vienas JAV priešraketinės gynybos kritikų, Kremliaus propagandinių kanalų ypač mėgstamas mokslininkas Thodore’as Postolas tikino, kad „Patriot“ nepataikė nė į vieną taikinį.
Tokia prieštaringai vertinami mokslininko kritika sukėlė pašaipų, mat jis tyrė tik per televiziją parodytų vaizdų duomenimis. Th. Postolas vėliau kritikavo ir kitą JAV priešraketinės gynybos programą, tikindamas, kad raketos SM-3 esą yra neveiksmingos, nors bandymai rodė priešingai.
Vis dėlto JAV nusprendė modernizuoti sistemas „Patriot“ iki PAC-3 lygio, o remiantis šiai modifikacijai sukurta raketa kartu su Vokietija ir Italija JAV kuria naują MEADS priešlėktuvinės gynybos sistemą, ateityje turinčią pakeisti „Patriot“.
Iki šiol būtent ši sistema, ypač PAC-3 yra laikoma viena moderniausių ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų Vakaruose.
PAC-3 modifikacijos raketos gali numušinėti priešininko balistines ar sparnuotąsias raketas, mat „Patriot“ radaras gali ne tik nustatyti taikinio greitį, aukštį, bet ir „elgesį“ – kaip manevruoja taikinys. Pastarasis gali skrieti aukšta, balistinėms raketoms būdinga trajektorija arba horizontaliai, pažemiui, virš vandens, koreguojant kryptį – tai labiau būdinga sparnuotosioms raketoms.
Lietuvos žvilgsnis į Lenkiją ir JAV veiksmus
Ar „Patriot“ PAC-3 pajėgtų sunaikinti Rusijos paleistą „Iskander“ kol kas, laimei, yra tik teorinių diskusijų klausimas. Tačiau Lenkija, kurioje 2010 m. amerikiečiai dislokavo kelis „Patriot“ PAC-2 paleidimo įrenginius, už 7,5 mlrd. dolerių šiemet įsigijo 8 „Patriot“ PAC-3 baterijas. Varšuva nori, kad iš šių kone deficitinėmis laikomų sistemų bent dvi baterijos Lenkiją pasiektų jau 2019 metais.
Lenkija, kaip ir Lietuva, nejaukiai jaučiasi žinodama, kad Kaliningrado srityje dislokuotos Rusijos trumpojo nuotolio balistinės, o gal ir tarptautines sutartis pažeidžiančios iš sausumos leidžiamos sparnuotosios raketos galėtų gali būti panaudotos žaibiško smūgio metu.
Toks raketų smūgis į NATO šalių vadavietes, amunicijos sandėlius, oro uostus ir kitus strateginius objektus galėtų bent trumpam ar neribotam laikui paralyžiuoti užpultų šalių karines pajėgas bei politinę vadovybę. Kad Rusija treniruojasi būtent tokioms atakoms parodė ankstesnės pratybos „Zapad“, kai Rusija imitavo balistinių raketų su branduoliniais užtaisais smūgį Varšuvai.
Būtent todėl Lenkija siekia ne tik pakeisti savo beviltiškai senstančią, dar sovietiniais laikais pagamintą vidutinio ir ilgojo nuotolio priešlėktuvinę gynybą, bet ir turėti apsaugą nuo balistinių raketų. Tuo metu Lietuvos poreikis yra kiek kuklesnis – pridengti bent oro erdvę ir strateginius objektus nuo galimų aviacijos antskrydžių.
Konflikto atveju, net sutrikdytas priešininko aviacijos veikimas bei numušti orlaiviai gali padėti laimėti laiko bei pakelti moralinę bei dvasinę būklę. Savo kovinę galią pamažu auginanti Lietuvos kariuomenė jau netolimoje ateityje turės vienas moderniausių pasaulyje pėstininkų kovos mašinas, savaeigę artileriją ir tris brigadas, kurios turėtų būti pasiruošusios kautis vos gavusios signalą.
Todėl priedanga iš oro arba priešlėktuvinė gynyba laikoma viena svarbiausių spragų. Dalį šių spragų dengia artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos RBS-70, „Stinger“, bei neseniai įsigytos „Grom“. Lietuva taip pat planuoja artimiausiu metu įsigyti kelias Norvegijoje gaminamas vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos NASAMS baterijas.
Vien trumpalaikis ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos priemonių dislokavimas Lietuvoje padės lietuvių kariškiams susipažinti su visai kitokio lygio sistemomis, išvysti, kaip integruotame tinkle veikia oro gynyba. Mat neatmetama, kad Lietuvą iš esmės tenkintų, jei amerikiečiai „Patriot“ sistemas nuolat dislokuotų ir šalia Lietuvos, pasienyje su Lenkija.
Tai ypač svarbu ne tik keičiantis duomenimis su sąjungininkais, bet ir įgyjant žinių, praktinės patirties, mat Lietuvos kariuomenei šiuo metu reikia ir ateityje vis labiau reikės specialistų, kurie turi žinių bei gebėjimų dirbti su sudėtingomis informacinių technologijų, ryšių ir panašiomis moderniomis priemonėmis.