Finansiniu apetitu, regis, niekada nesiskundžiančios valstybinės institucijos mėgsta kartoti magišką frazę „mums trūksta lėšų, jų galėtų būti daugiau“. Vertindama poreikius ir atsižvelgdama į prašymus Finansų ministerija pateikė savo siūlymus dėl kitų metų biudžetų pokyčių.
Daugelių su valstybės ir visuomenės saugumu vienaip ar kitaip siejamų institucijų finansavimas turėtų augti nuo 0,11 proc. iki 24,64 proc. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus pinigų stygiumi besiskundusi Krašto apsauga jau trečius metus iš eilės galės džiaugtis sparčiai augančiu biudžetu.
Jei po finansinės krizės 2010 metais Lietuva pagal asignavimus gynybai kapanojosi NATO šalių dugne su 244,8 mln. eurų, o 2013 m. siekė vos 267,3 mln. eurų, tai nuo 2014, po įvykių Ukrainoje, finansavimas kasmet augo po keliasdešimt proc. – 2014 metais siekė 321,8 mln. eurų, pernai 424,9 mln. eurų, šiemet – 575,2 mln. eurų, o kitais metais augs iki 723,5 mln. eurų ir sudarys 1,8 proc. nuo BVP. Palyginus su šiais metais tikimasi 20,5 proc. augimo.
Procentine išraiška dar labiau ūgtelės Vidaus reikalų ministerijos finansavimas – 24,64 proc. nuo 163,445 mln. iki 216,886 mln. eurų. Augimą pajus ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, Teisingumo ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas, Prezidento, Seimo kanceliarijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Viešojo saugumo tarnyba.
Tuo tarpu VSD iškrenta iš šio konteksto – Finansų ministerija finansavimą žvalgybininkams siūlo mažinti 0,22 proc. Šiemet VSD biudžetas sudarė 24,609 mln. eurų ir buvo beveik milijonu eurų didesnis, nei pernai.
Žvalgybai gaili ne pirmą sykį
VSD jau ne vienerius metus turi kone kaulyti po papildomą milijoną, o biudžetas šiai žvalgybinei institucijai mažinamas ne pirmą kartą.
Pavyzdžiui, 2013 metais sumažinus VSD finansavimą iki beveik 18 mln. eurų, žvalgybininkai skundėsi, jog tokia suma jiems neleidžia efektyviai vykdyti iškeltus uždavinius. Pernai Finansų ministerijai 2016 metams siūlė nedidelį augimą, kurio VSD nepakako.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas dar tada pažymėjo, kad VSD turi būti finansuojamas geriau.
„Sutinku, jog biudžetas – įtemptas, norima, kad deficitas būtų mažesnis. Tačiau nemanau, kad klausimas dėl 2 mln. eurų yra principinis.
Tai daugiau požiūrio į tai, kas yra žvalgyba ir ko iš jos norima, dalykas. Šioje situacijoje žvalgyba yra tie, kurie pirmi mums signalizuoja, mus informuoja ir padeda priimti tinkamus sprendimus. Todėl tie pinigai tikrai nėra dideli“, – pernai svarstė parlamentaras.
Šiemet istorija kartojasi ir net blogėja, mat Finansų ministerija siūlo mažinti asignavimus žvalgybai, remdamasi tuo, kad VSD tėra eilinis asignavimų valdytojas.
Kaip, pavyzdžiui Valstybės kontrolė – ši institucija praėjusią savaitę atskleidė, kad iš valstybės lėšų finansuojamų projektų vertė siekia apie 10 mlrd. eurų, nors dalis šių Valstybės investicijų programos projektai jau sukėlė nemažai abejonių dėl įtariamo lėšų švaistymo. Lyg tyčia Valstybės kontrolei kitais metais taip pat siūloma nurėžti asignavimus – vietoje šiemet gautų 9,387 mln. eurų siūloma skirti 9,193 mln. eurų.
Trūksta žmonių ir priemonių
Vis dėlto klausimas, ar VSD išties yra tik eilinis asignavimų valdytojas, lieka atviras. Žvalgybininkų manymu, augant išlaidoms Krašto apsaugai turėtų augti dėmesys žvalgybai, be kurios efektyvios veiklos didieji kariniai įsigijimai gali netekti prasmės.
O bet koks pokytis „į minusą“ gali tapti ne tik neigiamu signalu partneriams ar potencialiems priešininkams, pastaraisiais metais agresyviai taikantiems verbavimo veiksmus, pasitelkiant pinigus, kaip reikšmingą masalą, bet ir pakenkti VSD pajėgumams.
Tad nors pokytis formaliai atrodo nežymus ir sudaro vos apie 54 tūkst. eurų, o VSD išlaidoms, pavyzdžiui, darbo užmokesčiui asignavimus siūloma didinti keliais šimtais tūkst. eurų, ypač ženklus mažinimas – net 259 tūkst. eurų mažiau, nei šiemet turėtų pasijusti turto įsigijimo srityje.
Su turto įsigijimu VSD siejama jau dešimtmetį trunkanti naujojo VSD pastato Pilaitėje statybos. Šiam projektui planuota išleisti per 80 mln. eurų, tačiau augant statybų kainai kasmet buvo prašoma papildomų lėšų, o po įvairius skyrius išsibarstę žvalgybininkai iki šiol nėra persikėlę iš varganai atrodančių ir saugumo reikalavimų nebeatitinkančių centrinių patalpų Vytenio gatvėje.
Kitais metais mažinant asignavimus VSD, persikelti į naująsias modernias patalpas žvalgybininkams greičiausiai nepavyks. Tiesa, naujas pastatas – ne vienintelis VSD turtas.
„VSD reikia atnaujinimo ir po „turto“ sąvoka slepiasi jos galimybių auginimas“, – teigė NSGK narys Arvydas Anušauskas. Ir nors nei jis, nei VSD plačiau nekomentavo, ką reiškia šiuo atveju reiškia „turto įsigijimas“ bei „galimybių augimas“, manoma, kad tai gali būti ir brangios technologijos, žvalgybinė įranga.
Pastaraisiais metais net Vakaruose susigriebta, kad pinigų savo žvalgybos tarnyboms negailinti Rusija smarkiai pažengė į priekį, o kai kuriose srityse jaučiamas technologinis atsilikimas. Be to, Vakaruose pripažįstant, jog augant saugumo iššūkiams – tiek tarptautinio terorizmo, tiek Rusijos grėsmei, katastrofiškai trūksta kvalifikuotų specialistų.
Pavyzdžiui, JAV neslepia, kad Centrinės žvalgybos agentūrai (CŽA) trūksta vadinamųjų sovietologų – rusiškai kalbančių ir Rusijos procesų specifiką suvokiančių analitikų. Tuo tarp Jungtinė Karalystė viešai išreiškė ketinimus įdarbinti apie 2 tūkst. naujų saugumo agentų, kurių trūksta Slaptajai žvalgybos tarnybai, populiariai vadinamai MI6 bei Saugumo Tarnybai, arba MI5.
Neoficialiais duomenimis, VSD turi poreikį įdarbinti dar bent kelis šimtus žmonių, tačiau mažinant finansavimą apie tai gali tekti laikinai pamiršti. Viešai nėra įvardijamos priežastys, kodėl būtent VSD mažinamas finansavimas.
Būtent ši institucija, pasikeitus vadovybei, pastaraisiais metais nuo kalbų perėjo prie aktyvios veiklos – įkurtas visą parą veikiantis situacijų centras, aktyviau imta kovoti su dezinformacija, propaganda, atidžiau stebimi grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys asmenys bei sulaikyti keli Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų agentai.
Be to, kovo mėnesį bendroje VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui, aiškiau įvardytos grėsmės, jų šaltiniai – asmenys, organizacijos bei jų kėslai. Taip pat aiškiai leista suprasti, jog pagrindinės grėsmės kyla iš Rusijos.
Pavyzdžiui, prognozuota, kad buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis nesilaikys savo pažado trauktis iš politikos ir mėgins per rinkimus kandidatuoti į Seimą. Ši prognozė pasitvirtino, o ataskaitoje minimas su Rusijos įtaka siejamas A. Paleckis vienmandatėje apygardoje pateko į antrąjį turą.
Be to, Europą sudrebinus virtinei išpuolių, VSD buvo atkurtas ir kovos prieš terorizmą dalinys. O tai reiškia, kad naujiems ir esamiems pajėgumams būtinos naujos lėšos. Savo ruožtu Finansų ministerija vadovaujasi požiūriu, kad VSD tėra eilinė asignavimus valdanti institucija, su kuria susitariama dėl finansavimo.
„Valstybės saugumo departamentui 2017 metų valstybės biudžeto projekte iš viso numatyta 24,6 mln. eurų: 19,5 mln. eurų išlaidoms (iš jų 12,9 mln. eurų – darbo užmokesčiui) ir 5,1 mln. eurų turtui įsigyti.
Palyginti su 2016 metais, Valstybės saugumo departamento asignavimai mažėja 54 tūkst. eurų. Šis mažėjimas susijęs su valdymo išlaidų mažinimu. Asignavimus pagal priemones Valstybės saugumo departamentas įvardina kaip konfidencialią informaciją, todėl jų pateikti ir komentuoti negalime“, – teigiama Finansų ministerijos atsiųstame komentare.
Suaktyvėjusi VSD veikla, vyriausybei patvirtinus naująją nacionalinio saugumo strategiją atrodo logiška, tačiau jai įgyvendinti siūlomi resursai, anot NSGK nario A. Anušausko – nelogiški.
„Toks Finansų ministerijos siūlymas rodo, jog nėra vieningo valdymo. Siūlyti mažinti gali tik visiškai formaliai žiūrintys į grėsmės, o būtent Finansų ministerija dažnai į tai žiūri tik per skaičių prizmę. Aš tai vertinu kaip įsivyravusį formalų požiūrį į VSD ir grėsmių užkardymą“, – sakė A. Anušauskas. Jis neslėpė, kad siūlymui patekus į NSGK rankas, Finansų ministerija gaus pastabų.
Panašiai kritiškai Finansų ministerijos siūlymą vertina ir NSGK pirmininkas A. Paulauskas, kurio manymu Finansų ministerija nelabai suvokia VSD svarbos. Jis teigia buvo susitikęs su premjeru ir šis esą pažadėjęs atsižvelgti į prašymą. Be to, VSD vadovai NSGK pristatė savo institucijos finansinius poreikius – papildomai prašė 1,8 mln. eurų.
„Man pasirodė, kad ir premjeras sutiko su VSD prašymu. Manau, kad VSD turėtų būti tinkamai finansuojamas ir manau, kad grįšime prie to klausimo bei prašysime Finansų ministerijos atsižvelgti“, – teigė A. Paulauskas.