Vienas režimo kritikas, Vladimiras Kara-Murza išgyveno du pasikėsinimus į jo gyvybę ir vis dar yra gyvas.

Į kasmet Lietuvoje rengiamą Rusijos forumą ne pirmą sykį atvykstantis V. Kara-Murza DELFI sakė dar ne visai atgavęs jėgas po įvykio šių metų vasarį.

Tuomet jis staiga pasijuto silpnai, sutriko jo vidaus organų veikla. Ir nors Rusijos medikai bei pats opozicijos atstovo tėvasiš pradžių vengė pabrėžti bandymo nunuodyti versiją, vėliau gydytojai tikino V. Kara-Murzos kraujyje radę nenustatytų toksinų.
Vladimir Vladimirovich Kara-Murza

Tai buvo jau antras kartas, kai V. Kara-Murzai įtartas nuodijimas – pats aktyvistas neabejoja tokia versija ir tikina, kad taip buvo bandoma jį nutildyti. Rusijoje V. Kara-Murza yra žinomas, kaip Michailo Chodorkovskio įkurto judėjimo „Atvira Rusija“ narys ir vienas garsiausių režimo kritikų.

O tai, kad Kremliaus kritikai Rusijoje krenta, kaip lapai, nėra jokia paslaptis – ar nuo žudikų kulkų, ar nuo nuodų gyvybės neteko dešimtys kritiškai apie 17 metų Rusiją valdančio V. Putino valdžią pasisakę garsūs žmonės.

„Per tą laiką, kai V. Putinas yra valdžioje, kovotojai su korupcija, žurnalistai, opozicionieriai buvo žudomi, tai faktas- prieš daugiau nei dvejus metus Maskvos centre, priešais Kremlių sušaudė Borisą Nemcovą, daugelis jaučia spaudimą, emigruoja, žmonės sodinami į kalėjimus – ten yra apie šimtą politinių kalinių. Aš pats du kartus nuodytas, abu kartus buvau komoje, gydytojai mano galimybes išgyventi vertino 5 proc., tad man labai pasisekė“, – DELFI sakė 35 metų vyras.

Boriso Nemcovo nužudymas

2015 metų gegužės 26-ąją po pietų restorane V. Kara-Murza pasijuto blogai, ėmė vemti. Iš pradžių medikai negalėjo rasti apsinuodijimo priežasties, nors opozicionieriaus šeima iš karto prabilo apie siaubingus įtarimus – V. Karą-Murzą bandė nunuodyti.

Nustojo veikti jo plaučiai, kepenys, inkstai, širdis, medikai prakalbo apie galimą smegenų mirtį. Tačiau galiausiai V. Kara-Murza pabudo iš komos. O medikai kaltino jį patį, esą jis padaugino antidepresantų.

Tačiau artimiesiems įtarimų sukėlė Rusijos gydytojų elgesys – kaip ir 2015-siais, taip ir šių metų vasarį nustatę nežinomų toksinų poveikį jie nenorėjo atlikti išsamių tyrimų, nenorėjo perduoti mėginių nepriklausomiems medicinos ekspertams užsienyje Izraelyje ir Prancūzijoje.

Po antrojo įtariamo pasikėsinimo nunuodyti V. Kara-Murza išvyko reabilitacijai į JAV. Į Rusiją jis kol kas negrįžo, tačiau atvykęs į Rusijos forumą Lietuvoje, jis neslėpė savo ateities planų. Esą būtent Lietuvoje Rusijos opozicijos narių diskusijos bei lietuvių supratimas jam įkvepia pasitikėjimo savo jėgomis.

Iš Vakarų nori tik vieno

„Lietuvoje yra supratimas dėl Rusijos. Patikėkite, ne visur, deja, to yra. Daugelis Vakarų šalių lyderių, kai kalba Rusija, turi omeny Kremlių, Putino režimą. Balandį Maskvoje lankėsi JAV Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.

Prieš tai keli JAV senatoriai jam rašė laišką, ragino susitikti su pilietinės visuomenės atstovais, tai yra visiškai normali, sena tradicija, bet R. Tillersonas, deja, nerado laiko. Na, tai buvo pirmas, trumpas vizitas, pažiūrėsime, kas bus daroma toliau. Nes labai svarbu, kad oficialūs pareigūnai keltų tuos žmogaus teisų, vertybių klausimus ir juos suprastų, nes kai Sergejus Lavrovas aiškina, kad čia yra vidaus reikalai, į kuriuos nedera kištis, tai ne visai tiesa, nes tai yra ir tarptautinių įsipareigojimų klausimas.

Kai Viačeslavas Volodinas aiškina, kad be Putino nėra Rusijos, tai ne tik netiesa, bet ir įžeidžia mano šalį. O jei vakarų demokratijos suinteresuotos turėti gerus santykius su Rusija, reikia kalbėtis ir su tais, kas, galbūt, rytoj bus valdžioje“, – sakė V. Kara-Murza.

V. Putinas šaudykloje

Jis pareiškė netikintis sociologiniais tyrimais Rusijoje, mat net pačiais objektyviausiais vadinami centro „Levada“ sociologiniai tyrimai, anot V. Kara-Murzos, vykdomi autoritarinio režimo sąlygomis, kai nėra laisvų rinkimų, didelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.

„Kai pagrindiniai TV kanalai užsiima propaganda, o šalyje vyksta politinės represijos ir žmonės žino, kad už opozicines pažiūras gali gauti per galvą, papulti į kalėjimą, aš pernelyg netikėčiau tais tyrimais. Be to, dėl valdžios populiarumo reikia žiūrėti į veiksmus – jei sako, kad valdžia išties turėtų 80 proc. palaikymą, su tokia jėga nemuštų žmonių, nebandytų užčiaupti žurnalistus, neklastotų rinkimų – tai daro tik savimi netikinti ir baili valdžia.

Ketina grįžti į Rusiją

Be to, yra įsivyravęs mitas, kad rusų tauta kažkokia ypatinga, kad mums reikia stiprios rankos. Aš esu istorikas ir tokie mitai nepatvirtinami faktais – kiekvieną kartą, kai rusai galėjo balsuoti laisvai, jie į valdžią rinkdavo demokratus. Rusai nėra nei geresni, nei blogesni, nei kitų šalių piliečiai, jie nori tų pačių dalykų: kai paklausia konkrečiai – ar norite nepriklausomo teismo? Aišku, kad norime! Ar norite laisvų rinkimų? Žinoma!“, – emocingai kalbėjo V. Kara-Murza.

Jis pripažino, kad pastaraisiais metais Rusiją palieka vis daugiau aktyvių, kritiškai mąstančių žmonių – jie emigruoja į Vakarų šalis, tarp jų – ir į Lietuvą. Ir nors tokie emigracijos mastai, anot V. Kara-Murzos yra dideli, Rusijoje likusių aktyvių žmonių netrūksta. Be to, du sykius gyvybės vos netekęs opozicionierius prie jų žada prisijungti ir pats.

„Mes nenorime atiduoti šalį niekšams, tai būtų dovanėlė režimui – pasiduoti ir pabėgti. Nesulauksite! Kai atsigausiu, noriu grįžti į Rusiją ir tęsti opozicinę veiklą, nes tai yra mūsų šalis, mes jaučiame atsakomybę ir man nepatinka, kur autoritarizmu, korupcija paremtas režimas veda mano šalį – į aklavietę, į niekur. Rusijoje yra daug žmonių, o ir pabėgę, tikiu, grįš, nes jie reikalingi, jie nori, kad Rusija taptų laisva, normalia, demokratine šalimi“, – sakė V. Kara-Murza.