Bendruomenė šias idėjas ketvirtadienį pristatė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui.

Vienas idėjos autorių, kūrybinis analitikas Albinas Šimanauskas sako, kad kol kas neapsispręsta dėl konkrečios muziejaus vietos, tačiau siūloma, kad jis būtų įkurtas greta Rūdininkų skvero.

„Sakykime, Rūdininkų aikštės rajone, kur yra paminklas ir Cemachui Šabadui, kur galėtų atsirasti memorialas pasaulio teisuoliams. Yra puiki aikštė, kur galėtų vykti ir tarptautiniai renginiai, koncertai, vyktų teminės šventės (...) tai būtų Vilniaus žydų kultūros muziejus, atsiskleidžiantis per istorinius įvykius, kultūrinius reiškinius, per gyvą pasakojimą“, – BNS teigė jis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky tvirtino, kad iš savivaldybės bus laukiama pačios idėjos patvirtinimo, tuomet bus sprendžiama, kurioje vietoje muziejus atsiras.

„Mes patys turime iki galo apsispręsti, sulaukti savivaldybės reakcijos, bus aptarimas su visuomene, pinigų gavimas ir taip toliau (...). Svarbu, kad būtų aprobuota idėja, kad galėtumėme eiti į priekį, – BNS kalbėjo F. Kukliansky. – Savivaldybė turėtų patvirtinti konkrečiai dėl patalpų ir dėl vizijos, ar ji tinka, nes jei ji netinka Vilniui, tada ir nėra ko kalbėti.“

Anot A. Šimanausko, tikimasi savivaldybės paramos, viltys taip pat dedamos ir į privačias užsienio žydų bei žydų organizacijų investicijas. Anot specialisto, Vilniaus savivaldybės vadovybė pristatyta idėja susidomėjo ir ją palaiko.

Mero R. Šimašiaus atstovai BNS teigė, kad meras kol kas pirminių idėjų nekomentuoja, su pačiu R. Šimašiumi BNS susisiekti nepavyko.

„Tai būtų ne spintos, lentynos, artefaktai, bet muziejus būtų orientuotas į pasakojimą, veiksmą, panaudojant naujausias technologijas, kai kurias – visiškai originalias (...). Pagrindinė esmė, kad didelė muziejaus dalis būtų pats miestas, lankytojai, apsilankę centrinėje ekspozicijoje - pastate, po to galėtų mobiliais įrenginiais, tarkime, planšetėmis, išmaniaisiais telefonais vaikščiodami po Vilnių matyti gyvą istoriją: įvykius, veikėjus, personažus, dokumentinę medžiagą, 3D, filmuotą medžiagą“, – pasakojo A. Šimanauskas.

Anot jo, tai leistų pamatyti geto teritorijoje ir architektūrą, kuri nėra išlikusi, pavyzdžiui, sinagogas, ekspozicija galėtų apimti ir Gedimino laikus nuo XIV amžiaus, būtų parengtos atskiros programos Lietuvos moksleiviams, užsieniečiams ir kitiems lankytojams.

„Būtų minimum skaitymo, daug klausymo, žiūrėjimo ir interaktyvaus dalyvavimo“, – pridūrė jis.

A. Šimanauskas sako, kad muziejus galėtų bent iš dalies veikti jau kitąmet, jis nekonkuruotų su Valstybiniu Gaono žydų muziejumi, o jį papildytų. Idėją plačiau ketinama pristatyti per artimiausią mėnesį.

Vilniuje anksčiau keltos kelios idėjos dėl žydų muziejaus. Verslininkas Antanas Zabulis su bendraminčiais siekia, kad būtų atkurta bent dalis sovietmečiu Vilniuje nugriautos didžiosios sinagogos ir toks muziejus įsikurtų joje, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai svarsto, kad muziejui tiktų vienos iš šiuo metu Valstybinio žydų Gaono muziejaus valdomų patalpų.

Vilniaus meras R. Šimašius ir premjeras Saulius Skvernelis kėlė mintį Žydų istorijos muziejų įkurdinti ketinamuose renovuoti buvusiuose Sporto rūmuose, tačiau tarptautinėms žydų organizacijoms ir litvakų bendruomenei išsakius kritikos tokios idėjos atsisakyta.