S. Alperavičiaus nuomone, Lietuvos teisėsaugos sistema vilkino A. Lileikio bylos tyrimą ir nagrinėjimą teisme.

"Žinoma, niekas nenorėjo jo sodinti, bet procesas turėjo įvykti. O šiaip apie mirusius arba gerai, arba nieko", BNS sakė S. Alperavičius.

S. Alperavičiaus nuomone, panašaus likimo sulauks ir Kazio Gimžausko byla.

K. Gimžauskas, buvęs A. Lileikio pavaduotojas Vilniaus saugumo policijoje, taip pat yra kaltinamas žydų persekiojimu, bet jo bylos nagrinėjimas teisme irgi yra sustabdytas dėl blogos sveikatos.

Kai kurios žydų organizacijos jau anksčiau perspėjo, kad vadinamasis "biologinis" problemos sprendimas, t. y. A. Lileikio mirtis iki teismo nuosprendžio, paliks dėmę Lietuvos istorijoje.

Trečiadienį priešpiet BNS nepavyko gauti nacių nusikaltėlius persekiojančio Simono Wiesenthalio centro atstovų komentaro. Šio centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zuroffas nuolat kritikavo Lietuvos teisėsaugą už delsimą nuteisti A. Lileikį.

A . Lileikis buvo kaltinamas, kad Antrojo pasaulinio karo metais, kai vadovavo Lietuvos saugumo policijai Vilniaus apskrityje, perdavė naciams 75 Lietuvos piliečius žydus, kurie vėliau buvo sunaikinti.

Kaip skelbta, 93 metų A. Lileikis antradienio vakarą mirė Vilniaus universiteto Santariškių ligoninėje nuo infarkto.