Miškai paklaidina
Gamtos gėrybių turtingi miškai kasmet privilioja tūkstančius uogautojų ir grybautojų. Tačiau niekuomet šis žmonių antplūdis į miškus nepraeina be liūdnų padarinių – rinkdami uogas ar grybus žmonės neretai praranda orientaciją ir pasiklysta. Pranešimų apie miškuose paklydusius žmones nestinga nė vienais metais. Štai keletas šių metų nutikimų.
Savaitgalio išvyka į mišką rinkti bruknių ilgai įsimins Šiaulių rajone gyvenantiems sutuoktiniams 77 metų Onai K. ir 79-erių Anicetui K. Uogauti į Joniškio rajone esantį Tyrelio mišką išvykę ir jame pasiklydę pensininkai ant kojų sukėlė ne tik savo artimuosius, bet ir Šiaulių bei Joniškio policijos pareigūnus. Dingusiųjų paieškai maždaug aštuonių kilometrų spinduliu buvo panaudota mobiliojo ryšio vartotojų nustatymo įranga, pasitelkti du kinologai su tarnybiniais šunimis, tačiau prapuolusių pensininkų surasti nepavyko.
Pelkėtame miške sutuoktiniai pasiklydo temstant. Neradę kelio pensininkai apie 21 valandą mobiliuoju telefonu susisiekė su artimaisiais ir pranešė, kad pasiklydo. Tačiau susisiekti su paklydusiais uogautojais ir nustatyti tikslią jų buvimo vietą pareigūnams nepavyko, nes toje vietoje trūkinėjo mobilusis ryšys. Naktį pelkėtame miške praleidusiems sutuoktiniams pavyko išsigelbėti patiems – ryte jie išėjo iš miško, kur susitiko jų ieškojusius artimuosius.
Antai paskutinėmis rugpjūčio dienomis Skuodo policininkai namo parvežė visiškai išsekusį 33-ejų grybautoją po dvi dienas trukusių paieškų. Vyriškis buvo leisgyvis, drebančiomis kojomis ir rankomis. Jis pasakojo, kad visą laiką ieškojo namų, miegojo žolėje. Atstumas iki grybautojo namų nuo vietos, kur jis buvo aptiktas, – penkiolika kilometrų. Tačiau manoma, kad vyras per dvi paras nukeliavo bent tris kartus daugiau. Parvežtas iki namų, jis net neturėjo jėgų išlipti iš automobilio.
Panevėžio rajono Ramygalos mieste gyvenanti 76-erių Bronė P. rugpjūčio pabaigoje dviračiu išvažiavo grybauti į netoli miesto esantį Mėtytinių mišką ir pasiklydo. Miške pradingusios moters ieškojo policija su šunimis, vietovę „šukavo“ kariai, skrisdami sraigtasparniu iš oro žvalgėsi pasieniečiai. Šuo pelkėje ėmė skęsti, pareigūnai jį išgelbėjo. Aplinkiniai senolę mintyse kelis kartus palaidojo – beveik buvo tikri, kad moterį įtraukė pelkė.
Ieškant kelio pelkėtame miške, merkiant lietui, be maisto ir vandens, trumpam snūstelint padėjus galvą ant samanų – taip prabėgo net penkios dienos ir naktys. Neturėdama nei pavalgyti, nei atsigerti grybautoja stiprinosi gervuogėmis ir riešutais, iš pelkėto griovio sėmėsi rieškutėmis vandens. Galiausiai paklydėlė išėjo iš miško, vos galėdama pavilkti ištinusias ir žaizdotas kojas, vargais negalais pasiekė kelią ir susistabdė pro šalį važiuojantį automobilį.
Kaip nepasiklysti miške?
Su dingusių be žinios asmenų paieška reikalų turintis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo pirmosios valdybos vyresnysis tyrėjas Ramūnas Vilkanauskas sako, jog be žinios dingusių asmenų sąrašuose miško paklydėliai kasmet uogavimo ir grybavimo sezono metu sudaro nemažą dalį nelaimėlių. Dažniausiai kelią į namus miške pameta senyvo amžiaus ar prastos orientacijos žmonės.
Kad grybavimas netaptų sunkia išgyvenimo drama, pareigūnas ragina grybauti tik žinomame miške arba su tais, kurie jį pažįsta, taip pat į mišką eiti ne po vieną ir stengtis nenutolti vienam nuo kito. Didelis pagalbininkas miške galėtų būti mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo būtų galima susisiekti su artimaisiais, ar kompasas, kuris bent padėtų susiorientuoti, kur – šiaurė, o kur – pietūs.
Beje, saulėtą dieną miške labai geras orientyras – saulė, mat ji visada juda iš rytų į vakarus. Be to, einant į mišką derėtų pasidomėti, iš kurios pusės pučia vėjas, kad pasiklydus miške pagal vėjo kryptį būtų galima orientuotis, kur kokia pasaulio dalis yra.
Dingęs be žinios
„Dingusius be žinios asmenis būtų galima suskirstyti į dvi grupes pagal jų dingimo priežastis. Pirmąją grupę sudaro žmonių dingimo atvejai, susiję su kriminalinėmis priežastimis. Tai asmenys, dingę be žinios ir tapę nusikaltimo aukomis: nužudyti, privesti iki savižudybės, žuvę palikti pavojingoje situacijoje ir pan. Antrąją grupę sudaro žmonių dingimo be žinios faktai, nesusiję su kriminalinėmis priežastimis. Tai žmonės, kuriuos ištiko staigi mirtis, patekę į nelaimingus atsitikimus ir pan.“, – dėstė policijos pareigūnas.
„Išėjo iš namų ir negrįžo“ – taip kone kiekviename pareiškime rašo žmonės, pasigedę savo artimųjų. R. Vilkanauskas sako, jog gavus tokį pareiškimą pirmiausia aiškinamasi, ar asmuo iš tiesų dingo be žinios, ar artimieji neteko ryšio su juo dėl to, kad jis sąmoningai juos nutraukė ir dabar slepia nuo jų savo buvimo vietą. Jei iš pareiškimo ar pranešimo akivaizdžiai matyti, kad asmuo nėra dingęs be žinios, bet dėl tam tikrų priežasčių sąmoningai paliko artimuosius, įstatymo nustatyta tvarka sprendžiama dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pastaraisiais metais į policijos įstaigas neretai kreipiasi žmonės, prašydami padėti surasti jų artimuosius, kurie išvykę į užsienį ir su kuriais prarastas ryšys.
„Pareiškėjai paprastai aiškina, kad jie žino, kokiame mieste jų giminaitis gyvena ir dirba, tačiau jau kelios dienos, kai su juo neįmanoma susisiekti, nes telefonu jis neatsiliepia. Tuomet išsigandę, ar nebus kas blogo nutikę, jie kreipiasi į policiją ir prašo paskelbti giminaičio paiešką. Arba dar vienas pavyzdys. Prieš keliolika metų išsiskyrė sutuoktiniai, kurie buvo susilaukę sūnaus, išsiskyrę ryšių nepalaikė. Dabar, sūnui užaugus, šiam pasidarė įdomu, kur ir kaip gyvena jo tėvas. Kad jį surastų, policijai rašomas pareiškimas dėl be žinios dingusio tėvo. Panašūs atvejai tikrai nėra policijos reikalas. Dažnai nutinka taip, kad, policijai suradus neva dingusį be žinios pilietį, šis nustemba, kodėl jo ieškoma. Ne visais atvejais reikėtų skubėti pagalbos ieškoti policijoje. Derėtų patiems bandyti ieškoti – neatsiliepė telefonu vieną dieną, galbūt atsilieps kitą. Arba kreiptis į kitas tarnybas, kurios ieško gyvenime pasimetusių žmonių“, – kalbėjo policijos pareigūnas.
Ar gresia atsakomybė piliečiui, kurio paieškoms policija buvo metusi dideles pajėgas, o šis ramiausiai sau gyveno kur nors užsienyje nebendraudamas su savo artimaisiais? „Jokia atsakomybė tokiam piliečiui negresia – ieškojom, suradom, išbraukėm iš dingusių be žinios asmenų registro ir nutraukėm paiešką“, – apie paieškų padarinius sakė pašnekovas.
R. Vilkanauskas aiškino, jog policijai gavus pareiškimą ar prašymą dėl dingusio be žinios asmens ir išsiaiškinus, kad tai – labai rimtas atvejis, nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas. Policijos įstaigos budėtojas į paskutinę dingusio asmens gyvenamąją, darbo ar kitą vietą iškart išsiunčia atitinkamų pareigūnų ir specialistų komandą. Iškeliamos ir tikrinamos visos įmanomos versijos.
Sunkiausios ir ilgiausiai užtrunka paieškos, kai artimieji teigia su dingusiuoju neturį jokių ryšių, nežino, nei kada, nei kur, nei su kuo jis išėjo iš namų.
Ikiteisminis tyrimas dėl dingusiojo be žinios vykdomas tol, kol jį nutraukia prokuratūra. Kartais tokios dingimo paslaptys išaiškėja visiškai atsitiktinai – aptikus, dažniausiai miške, dingusiojo lavoną ar jau tik griaučių liekanas.
Nemažai žmonių dingsta dėl nelaimingų atsitikimų: nuskęsta vandens telkiniuose, pasiklysta miškuose, būna, kad įgriūna į duobes ar šulinius. Tokios paieškos – taip pat labai sudėtingos, tad tokie atvejai – negreitai išaiškinami. Ypač ilgai tenka ieškoti skenduolių, net jeigu pavyksta ant kranto surasti dingusiojo daiktus. Neretai vandens tėkmė kūnus nuneša gana toli, dažniausiai skenduolio kūnas po kurio laiko, kai vanduo ima šilti, pats išnyra į vandens paviršių. Kalbant apie be žinios dingusiuosius vandens telkiniuose, pareigūnas pabrėžė, kad pastaraisiais metais padaugėjo sąmoningai iš gyvenimo nusprendusių pasitraukti žmonių.
Pašnekovo teigimu, kartais artimųjų žinios apie dingusį asmenį prasilenkia su tikrove. Antai tėvai kreipėsi į policiją dėl užsienyje be žinios dingusio sūnaus. Abu dievagojosi, kad jų sūnus – nesusijęs su jokiomis nusikalstamomis grupuotėmis, doras ir išsilavinęs žmogus, kurį greičiausiai kažkas pagrobė ar nužudė užsienyje. Pradėjus tyrimą buvo išsiaiškinta, kad šis ieškomas asmuo, norėdamas pralobti, ėmėsi veiklos, kuri jį pavertė nusikaltėliu – atsidūręs Pietų Amerikoje, jis pateko į teisėsaugos organus dėl narkotikų prekybos.
Paprašytas „sudėlioti“ dingusių asmenų statistiką pagal jų dingimo priežastis, R. Vilkanauskas sakė, jog šią statistiką labai „išpučia“ nepilnamečiai, kurie dingsta iš vaikų globos institucijų. „Neretais atvejais nepilnamečiai niekam nesakę pabėga iš savo laikinais tapusių namų ir patraukia pas savo artimuosius. Buvo atvejis, kai vienas nepilnametis per kelias paras pėsčiomis traukė pas savo mamą net kelis šimtus kilometrų, pakeliui prisnūsdamas poilsio. O grąžintas į vaikų namus sakė vis tiek čia neliksiąs“, – pasakojo pašnekovas.
Policija pasitelkia pagalbininkus
Vykdant dingusio be žinios asmens paiešką neretai policijai tenka pasitelkti į pagalbą kitų tarnybų specialistus. Policijos pareigūnams dažnai talkina kariai – jie padeda „iššukuoti“ dideles miškų teritorijas ieškant paklydėlio. Taip pat į paieškas pasitelkiami sraigtasparniai, iš kurių žvalgomi miškų masyvai, pasimetėlių pėdsakais bando sekti kinologai su tarnybiniais šunimis.
R. Vilkanauskas pridūrė, jog į tokias paieškas neretai įsitraukia motorizuotų parasparnių sporto klubo „Penktasis vandenynas“ nariai. Šis klubas geranoriškai be jokio atlygio pasisiūlė talkinti dingusių asmenų paieškose. Jie skrisdami 20–60 km/val. greičiu su specialia įranga gali išžvalgyti gana dideles teritorijas. Dažniausiai jų pagalba pasitarnauja ieškant miškuose paklydusių ar vandens telkiniuose nuskendusių žmonių.
Kada pradėti paieškas?
Ką daryti, jeigu šiandien jūsų šeimos narys negrįžo į namus, o jūs nežinote, kur jis yra? „Kada kreiptis pagalbos į policiją, priklauso nuo situacijos. Jeigu išėjo ir negrįžo vaikas, su kuriuo neįmanoma susisiekti ir apie kurio vietą nieko nežino draugai, pagalbos derėtų kreiptis nedelsiant.
Jei iš komandiruotės negrįžo, tarkim, sutuoktinis, aiškintis pirmiausia reikėtų tikrai ne su policija. Gal jis kur nors „užbaliavojo“? Visų pirma derėtų susisiekti su jo darboviete, išsiaiškinti, ar jis tikrai buvo komandiruotėje, kada turėjo grįžti, ir tik tokioms pastangoms nedavus jokių rezultatų kreiptis į policiją“, – patarė pašnekovas.
Pastaruoju metu, atsivėrus Europos sienoms, į dingusių be žinios asmenų sąrašus kartais patenka jaunos merginos, kurios, kaip vėliau paaiškėja, savanoriškai niekam nieko nesakiusios išvyko iš savo šalies, užsienyje verčiasi prostitucija, uždirba didelius pinigus ir visai negalvoja apie grįžimą namo. Būna atvejų, kai moterys, susiviliojusios pažintimis internetu, netikėtai tampa prekybos žmonėmis aukomis. Todėl dailiosios lyties atstoves pareigūnas ragina į pažintis internete žiūrėti atsakingai.