Žmogus – tik trąša žemei, arba ką išgelbsti malda prieš mirtį

 (375)
Krintant lėktuvui jo salone staiga nelieka nė vieno ateisto. Vyskupo Kęstučio Kėvalo nuomone, taip reiškiasi žmogiškos prigimties šauksmas, antraip turėtume priimti kitą labai drastišką mintį - žmogus tik trąša žemei.
Žmogus – tik trąša žemei, arba ką išgelbsti malda prieš mirtį
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Dauguma žmonių vis dėlto nesutinka, kad po mirties nieko nėra, ir tai matyti iš to, kiek su bažnytinėmis apeigomis laidoja artimuosius ar patys nori po mirties būti palaidoti su kunigu“, - komentuodamas DELFI užsakymu atliktą „Spinter tyrimų“ apklausą teigė vyskupas K. Kėvalas.

Apklausa parodė, kad pagal katalikiškas tradicijas norėtų būti palaidoti beveik 62 proc. Lietuvos gyventojų, dar 3, 7 proc. norėtų, kad į paskutinę kelionę lydėtų jų išpažįstamos religijos dvasininkas.

Pagal katalikiškas tradicijas dažniau norėtų būti palaidoti 45m. ir vyresni respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Jauniausio amžiaus atstovai (18-25) rečiausiai pageidautų laidotuvių pagal tikėjimo tradicijas.

Ar norėtumėte, kad po mirties Jus palaidotų pagal tikėjimo tradicijas (dalyvaujant kunigui)?  (proc.)
Taip, pagal katalikiškas tradicijas 61,9
Taip, dalyvaujant mano išpažįstamos religijos (ne katalikų) dvasininkui 3,7
Ne 16,7
Nežino/ neatsakė 17,7
Iš viso: 100

Mirtis išryškina būties prasmės klausimą

Vyskupo K. Kėvalo teigimu, radikalaus netikėjimo fenomenas statistiškai daug rečiau pasitaikantis nei tikėjimas transcendencija, o mirties akivaizdumas ypač išryškina būties prasmės klausimą.

„Dauguma žmonių, susidūrę su mirties tikrove ar pagalvoję apie savo laikinumą, išreiškia pagarbą transcendencijai ir jų pačių pomirtiniam egzistavimui“, - sakė vyskupas, pridurdamas, jog ir apklausa rodo, kad dauguma žmonių nori laidotis su Bažnyčia.

Žmogus – tik trąša žemei, arba ką išgelbsti malda prieš mirtį
© A.Solomino nuotr.

„Nesvarbu, kiek praktikuojamas tikėjimas – daugiau ar mažiau, tokiu momentu kaip mirtis jis aktualizuojamas. Žmonės nesiryžta laidoti artimųjų be apeigų, nes dažniausiai nėra tikri, kad jie tikrai buvo apsisprendę prieš Dievą ar prieš tikėjimą“, - pastebi vyskupas.

Tai, kad 16 proc. nesilaidotų su Bažnyčia, dvasininko pastebėjimu, atspindi bendrąją statistiką: apie 80 proc. žmonių save laiko katalikais, likusieji priklauso kitoms tradicijoms ar yra aiškiau apsisprendę prieš tikėjimą.

Kada kunigas gali atsisakyti laidoti žmogų?

Vyskupas pripažino, jog yra daug formalių katalikų, tačiau jie nebūtinai yra aktyviai išreiškę nuomonę prieš tikėjimą.

„Jeigu žmogus nėra išreiškęs aiškaus prieštaravimo ir pageidavimo nelaidoti jo su bažnyčia, kunigas negali atsisakyti jo laidoti. Nes tada pagal kokį kriterijų mes jo nelaidojame? Pagal nepraktikavimo? Bet tas nepraktikavimo kriterijus yra labai abstraktus ir sunkiai apčiuopiamas“, - DELFI komentavo vysk. K. Kėvalas.

Jei žmogus tik per didžiąsias šventes ateina į Mišias – jis praktikavo ar nepraktikavo? Pagal Bažnyčios supratimą toks žmogus yra beveik nepraktikuojantis. Tačiau, kaip pastebi ganytojas, retu atėjimu į Mišias jis vis viena išreikšdavo palankų požiūrį į tikėjimą ir atvirumą bent jau tikėjimo minimumui.

Ką velioniui duoda „pavežiojimas su kunigu“?

Vis dėlto skirtingi kunigai tokią pačią situaciją vertina nevienodai.

Ignalinos rajono Rimšės parapijos administratorius Vygintas Čiurinskas DELFI yra pripažinęs, jog kartais atsisako laidoti katalikiškai, nes mirusysis nėjo į bažnyčią, prieš mirtį nesusitaikė su Dievu.

„Taip, esu taip pasielgęs. Tikrai esu įsitikinęs, kad nereikia „prievartauti“ velionių, reikia gerbti jų valią ir Bažnyčios tvarką. Klausti mirusiojo artimųjų apie mirusiojo tikėjimą dažnai yra beviltiška, nes atsakymai: „tikėjo, bet į bažnyčią nėjo“ arba „per Velykas buvo“, neįtikina. Taigi meluoja“, - sakė kunigas, atkreipdamas dėmesį, jog mieste spręsti sunku, o kaime, kur kiekvienas žmogus - kaip ant delno yra lengviau.

Kaip pastebėjo kunigas V. Čiurinskas, kryžių kapinėse daugiau nei sekmadienio Mišiose žmonių, todėl „sakyti, kad ne vienas iš tų, palaidotų su bažnytinėmis apeigomis, yra pragare, beviltiška, nes, žmonių įsitikinimu, jei kunigas pasivažinėjo su velioniu į kapines, tai žmogus jau anapus laimingas“.

Vienoje bažnyčioje negavę sakramentų, eina į kitą

Neretai žmonės net per daug nesisieloja, jei vienas kunigas neteikia sakramentų – nueina į kitą bažnyčią, kaip vienoje parduotuvėje neradę prekės ieško kitoje.

Vyskupo K. Kėvalo teigimu, dvasininkai turėtų paisyti bendros taisyklės: jei žmogus nėra atsisakęs tikėjimo ir jei yra krikštytas, laikoma, kad jis tikėjimą turėjo ir praktikavo. Tačiau jei žmogus viešai atsižadėjo tikėjimo, kunigas negali jo laidoti su katalikiškomis apeigomis, gerbdamas jo pasirinkimą ir nuomonę.

„Tai – bendra taisyklė, bet kai ji „nusileidžia“ į konkretų kaimelį ir konkrečią situaciją, pasitaiko visokių niuansų. Žmogus galbūt savo nusistatymo prieš bažnyčią niekada nebuvo viešai išreiškęs, bet kunigui yra pasakęs, kad niekada jo nelaidotų. Ir nebūtinai visus niuansus kunigai išviešina“, - sakė vyskupas.

Jei žmogus tik prieš mirtį atsigręžia į Dievą

Pačiam K. Kėvalui nėra tekę susidurti su netikinčiųjų atsivertimais mirties akivaizdoje, tačiau „Lietuvoje netgi žymių žmonių yra, kurie turėjo tokią patirtį“.

„Tuomet tu kaip kunigas sprendi pagal paskutinį žmogaus laikotarpį. Jeigu jis atsivertė ir darė atgailą, laidoji katalikiškai“, - sakė vyskupas, primindamas Evangelijos ištrauką apie šalia nukryžiuotojo kabėjusį plėšiką, kurio širdžiai suvirpėjus ir paprašius jį atsiminti, Jėzus ištarė sakinį: „Dar šiandien su manimi būsi rojuje“.

„Bažnyčia šitą sakinį prisimena ir juo vadovaujasi, kai žmogus paskutine valia išreiškia tikėjimą , nors jo gyvenimas buvo priešingas“, - lygino K. Kėvalas.

Laidoti pelninga?

Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuomonė, jog laidojimas - per daug finansiškai pelninga sritis, kad Bažnyčia priimtų sprendimą nelaidoti netikinčiųjų.

Kalbant apie tai pasitelkiami pavyzdžiai iš praeities, kai su Bažnyčia nebūdavo laidojami savižudžiai, nedorą gyvenimą gyvenę žmonės, o dabar neva atlaidumas - beribis, nors „prisidengiant Dievo meile, tiesiog teikiamos paslaugos visiems to pageidaujantiems ir jei tik Bažnyčiai sumokama, bus rasta žodžių pateisinti bet ką“.

Paprašytas tai pakomentuoti, vyskupas K. Kėvalas sakė: „Nėra teisinga teigti, kad Bažnyčia už pinigus palaidotų bet ką. Anksčiau savižudžiai su Bažnyčia nebuvo laidojami dėl požiūrio į savižudybę. Į priekį pažengęs mokslas mums leido suprasti, kad dažna savižudybės priežastis – liga, kad gyvybė dažnai nutraukiama afekto būsenoje, o tuomet žmogus negali laisvai rinktis. Todėl Bažnyčia ir negali daryti tokio sprendimo savižudžio atžvilgiu“.

Savižudybės akivaizdoje

Dabar dėl nusižudžiusiųjų sprendimas paliekamas Dievui, nes, vyskupo žodžiais, jeigu aš kaip kunigas jo nelaidoju – jį teisiu.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog savižudybe gyvenimą baigę tikintieji visais atvejais laidojami su Bažnyčia, vyskupas atsakė teigiamai, nes „sveikas žmogus negali savęs žudyti“. Tačiau nusižudžiusio žmogaus atveju galioja ta pati sąlyga – jis laidojamas su bažnyčia, jei nėra viešai išreiškęs priešiškumo bažnyčiai ir demonstratyviai neatmetė tikėjimo.

Taigi, vyskupo teigimu, Bažnyčios nuomonė ir praktika dėl savižudžių laidojimo pasikeitusi visai ne dėl finansinės naudos, o dėl pakitusio požiūrio į savižudybių priežastį.

„Bažnyčios atlaidumas nėra beribis. Atlaidumo riba – tai kito žmogaus sąžinės laisvė. Jeigu žmogus aiškiai išreikštų savo priešiškumą bažnyčiai, jo kunigas nelaidotų pagal sąžinės laisvės principą, kurį Bažnyčia saugo ir gerbia“, - apibendrino vyskupas.


Apklausti 1007 respondentai

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu viešosios nuomonės apklausą atliko šių metų rugsėjo 23-28 dienomis.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Apklausa vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausti 1007 respondentai. Jų pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Palangos planai sukėlė tikrą audrą (25)

Palangoje, Kunigiškėse esanti Užkanavės gatvė yra gana apgailėtinos būklės: kelias aptrupėjęs, jame duobės, o šalimais nėra net šaligatvių pėstiesiems.

Savivaldybės įvaikinimą turi skatinti ir paslaugomis (1)

Nevyriausybinės organizacijos sako, kad vaikus iš globos namų į šeimas siekiančios perkelti savivaldybės turi pasiūlyti tokioms šeimoms socialinių paslaugų.

Ekonomikos pakilimas? Lietuvoje daugėja žmonių, gyvenančių skurde (326)

Žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, per metus skurstančiųjų padaugėjo.

Rusijos ambasadoriaus rezidencijai rengiamas naujas sklypas (36)

Rusijos ambasadai Vilniuje, Valakupių rajone, ketinama skirti sklypą, kur galėtų būti statoma Rusijos ambasadoriaus rezidencija.

Kaip buvo ruoštasi branduoliniam karui? (8)

Kaip Sovietų Sąjunga ruošėsi branduoliniam karui? Kur buvo išdėstytos branduolinių raketų bazės ir kas šiandien iš jų liko?