Tūkstančius maldininkų kasmet į atlaidus sutraukianti Žemaičių Kalvarija šeštadienį švęs 750-ies metų vardo paminėjimo jubiliejų.

Kaip BNS informavo Plungės rajone esančios Žemaičių Kalvarijos seniūnas Liudas Gricius, pasveikinti miestelio su jubiliejumi planuoja atvykti ir prezidentas Rolandas Paksas.

Šventės proga bus einamas Kryžiaus kelias, Šv.mišias aukos popiežiaus paskirtas apaštalinis nuncijus Baltijos šalims Peteris Stephanas Zurbriggenas. Vėliau bus pašventinta miestelio vėliava, medinis paminklas skirtas miestelio jubiliejui.

Šventės proga taip pat koncertuos grupė "Jonis", atlikėjas Deivis, miestelio muzikantai, vyks gegužinė.

Žemaičių Kalvarija garsėja 19 koplytėlių Kristaus Kryžiaus keliu, kurį 1637 metais įkūrė vyskupas Jurgis Tiškevičius. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje. Kryžiaus keliu rūpintis buvo pasikviesti vienuolių dominikonai. Taip vyskupas norėjo atgaivinti dėl reformacijos įtakos silpstantį katalikų tikėjimą. Jo sumanymas buvo sėkmingas - noras dalyvauti Jėzaus ir Marijos kentėjimų apmąstymo kelionėje sutraukdavo dešimtis tūkstančių žmonių.

Koplyčių architektūra bei dydis labai skirtingas. Vienose telpa tik 20, kitose iki 300 lankytojų. Didesnieji statiniai daugiau primena bažnyčias. 13 koplyčių yra medinių, 6 mūrinės. Kryžiaus kelio stotys remontuojamos ir prižiūrimos.

Šiais metais liepos 1 dieną prasidėję didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai truks iki šeštadienio. Žemaičių Kalvarijos seniūno duomenimis, kasmet į atlaidus atvyksta 30 - 60 tūkst. maldininkų iš Lietuvos bei kitų šalių.

Būriai maldininkų, sekdami paskui giesmininkus, kelias dienas lanko Kryžiaus kelio stotis. Paklausyti originalių giesmių, pritarant būgnams, trimitams, kanklėms, atvyksta ne tik maldininkai, bet ir etnografai, liaudies meno mėgėjai.

Vyskupas Motiejus Valančius veikale "Žemaičių vyskupystė" mini, kad jau 1644 metais Kalvarijoje dominikonai lankė koplytėles ne vien giedodami, bet ir grodami muzikos instrumentais. Įvairūs 17-19 amžiaus šaltiniai liudija, kad žemaičių katalikiškoms giesmėms pritardavo senoviniais muzikos instrumentais - kanklėmis, birbalais, lamzdžiais, būgnais, mediniais trimitais. Vėliau senuosius medinius muzikos instrumentus ėmė keisti variniai pučiamieji.

Žmones į Žemaičių Kalvariją traukia ir stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, esantis pagrindiniame miestelio bažnyčios altoriuje. Manoma, kad tik iškilmingomis progomis atidengiamas paveikslas turi gydomųjų galių.

Švč. M. Marijos paveikslą kaip stebuklingą 1650 metais mini istorikas Albertas Vijūkas-Kojalavičius. Paveiksle vaizduojama Švč. M. Marija su prie jos besiglaudžiančiu kūdikiu. Paveikslas pieštas ant drobės, kuri užtempta ant raudonu aksomu išmuštos lentos. Sidabruotu ir paauksuotu aptaisu dengtas paveikslas restauruotas 1977 metais.

Paveikslą iš Romos parvežęs būsimasis vienuolyno prioras Petras Pugačevskis. Pasakojama, jog jis gyvenęs dominikonų ligoninėje, kur kabojęs šis paveikslas. Petrui naktimis į jį bežiūrint, kartais Marijos ir Sūnaus galvas gaubdavusi nežemiška šviesa. Išprašęs vienuolių, kad leistų parsivežti Lietuvon.

Taip pat garsi ir Šventojo Kryžiaus relikvija, saugoma bažnyčios Didžiojo altoriaus antrajame aukšte, paauksuotame relikvijoriuje. Ši relikvija 1649 metais gauta iš Liublino Domininkonų bažnyčios. Vertingi ir bažnyčioje kabantys Žemaičių vyskupų portretai.

Iki Kryžiaus kelio įkūrimo Žemaičių Kalvarija vadinosi Gardais. Pirmąsyk Gardai paminėti 1253 metais Mindaugo aktuose, čia būta pilies ir pagoniškos šventvietės. Visoje Lietuvoje miestelis pradėjo garsėti po to, kai vyskupas J.Tiškevičius 1637 metais čia įkūrė 19 koplytėlių Kryžiaus kelią ir juo rūpintis pasikvietė vienuolius dominikonus.

Bažnyčia ir miestelio aikštė yra žemumoje, o Kryžiaus kelias įrengtas ant kalnelių.

1940 metais čia gyveno apie tūkstantis gyventojų, dabar - perpus mažiau. Sovietiniais metais uždraudus Žemaičių Kalvarijos pavadinimą, miestelis vadinosi Varduva. Senasis pavadinimas grąžintas 1989 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (26)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (338)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams (71)

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

B. Macron įvardijo, dėl ko kyla vienintelė problema su E. Macronu (9)

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žmona Brigitte Macron sakė, kad imsis pirmosios...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (355)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (139)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

A. Navalnas: bedarbis V. Putino atstovo sūnus demonstruoja įspūdingus turtus (87)

Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas ketvirtadienį publikavo...

Buto pirkimas – derybos ir realybę atitinkanti suma

Lietuvoje nuo seno priimta manyti, jog nuosavas būstas yra tarsi prigimtinė teisė ir būtinybė.

Hialurono rūgštis ar botulino toksinas: nauda ir pavojai (2)

Šiuolaikinėje visuomenėje grožis išties svarbus. O negirdėjusių apie hialurono rūgšties...

Lietuviai išrinko mėgstamiausią nacionalinį patiekalą (22)

Aplenkę šaltibarščius , kugelį ir kitus tradicinius lietuviškojo stalo patiekalus,...