Didžioji dalis DELFI komentatorių pritarė autorės nuomonei, kad skulptūros turi būti iškeldintos.
Skaitytojai geriausiu komentaru išrinko prisistatyti nepanorusio komentatoriaus nuomonę:
„Kiek dar mes galime būti niekinami tais „balvonais“, nes jie primena ne klestintį socialistinį gyvenimą, o bolševikinę vergiją. Valstietė kolūkietė - gal mano teta, vergaujanti „kolchoze“ už 200 gramų grūdų, ar „NKVDistas“ (Sovietų represinės žinybos darbuotojas – DELFI), per žiūronus stebintis, kur tyko partizanas. Grūto parkas jiems dar per gerai, versti į Nerį ir visos kalbos“.
DELFI skaitytojai taip pat stebėjosi, kodėl skulptūros ant Žaliojo tilto nėra pašalintos ir kodėl užtruko net kelis dešimtmečius, kol visuomenė pradėjo reikšti pasipiktinimą. „Man didžiausią siaubą kelia ne patys šlykštieji okupacijos simboliai, bet faktas, kad net ši mažytė problemėlė Lietuvai yra neišsprendžiama. Keturių priešišką okupantų ideologiją simbolizuojančių balvonų negali įveikti jau ketvirtį amžiaus“, – baisėjosi skaitytojas Vlad Mazelis Sr.
Statyti ant Žaliojo tilto skulptūrą Lietuvos krepšiniui
Skaitytojai pateikė įvairias idėjas, kokiomis skulptūromis ar paminklais Žaliasis tiltas turėtų būti papuoštas.
„Viešoji erdvė atspindi tai, kas aktualu visuomenei šiandien, tai kuo ji didžiuojasi. Mes juk dažnai didžiuojamės savo krepšiniu, bet kažkodėl neturime nei vieno tilto su krepšiniu ar mūsų krepšininkų atvaizdais. Pats laikas atiduoti tiltą krepšiniui – tai kas iš tiesų mūsų tautą šiuo metu veža“, – siūlė skaitytojas Evaldas Pocius. Toks pasiūlymas patiko daugeliui skaitytojų: „Palaikau Evaldą Pocių: Lietuvos krepšinį – ant Žaliojo tilto!“ – savo pritarimą reiškė Mindaugas Milašius-Montė.
Taip pat buvo siūloma įkurti propagandos muziejų. „Jo ekspozicija galėtų susieti praeitį, dabartį ir ateitį, pasakoti apie įvairius globalinius propagandos reiškinius, atskleidžiant įvairius metodus – nuo skulptūrų iki televizijos ir interneto. Žaliojo tilto skulptūros ten tiktų“, – tokią nuomonę išsakė prisistatyti nenorėjęs skaitytojas.
Skaitytojai taip pat nerimavo, kad pašalinus skulptūras, jų vietoje bus pastatyti abstraktūs paminklai, kaip Neries pakrantėje stovinti „Krantinės arka“, visuomenei geriau žinoma „Vamzdžio“ pavadinimu. „O ką vietoj jų statyti? Negi kokį Vamzdį? Juk tiltas be skulptūrų atrodys kaip raitelis be galvos“, – sakė Tomas Satkauskas.
Balvonai primena okupaciją ir laisvės kainą
Užsilikusias skulptūras dalis skaitytojų siūlo palikti. „Mane dar vaiką 1947 metais lupo iki kraujo kareiviai, atvykę žudyti partizanų. Aš bėgau per miškelį pas kaimynus pasiskolinti duonos kepalą. O už ką mane dvylikametį taip žiauriai dorojo tie Žaliojo tilto smogikai? Ogi tiktai už tai, kad po palaidinės atlapu rado prisegtą trispalvę tautinę juostelę. Mušė taip sau, malonumui. Tas rusiškas žiaurumas mano atmintyje išliko visą gyvenimą, reikia galvoti ir vertinti, kodėl mes troškome laisvės, ir kodėl tokia trumpa daugelio atmintis“, – savo nuomonę reiškė skaitytojas Algirdas.
Dalis skaitytojų abejojo skulptūrų išvežimu į Grūto parką nauda, jų nuomone, skulptūros turi likti. „Praeities griovimo ir naikinimo manija ir buvo sovietinės valdžios bruožas. „Pasaulį seną išardysim“ (žodžiai iš tarptautinio proletariato himno „Internacionalo“ – DELFI) – raginimą griaut skulptūras lygino skaitytojas Vytas. Alex taip pat nesutiko su noru naikinti skulptūras, ji siūlo: „primontuoti lentelę ir tegul ateinančioms kartoms primena, kokia buvo santvarka ir kaip atrodė jų simboliai. Anūkai matytų iki kokio masto buvo priėjusi propaganda“.
Tačiau skaitytojas Stasys prieštaravo Vytui ir Alex, teigdamas, kad skulptūrų išvežimas nėra istorijos naikinimas. Lietuvai reikia versti naują puslapį savo istorijoje, o tokias butaforines-menines vertybes vežti į Grūto parką skaudžiai praeičiai atminti. Mes negriauname savo istorijos ir nebandome pagražinti“, – savo nuomonę reiškė Stasys.
Skaitytojos Bertos nuomone, praeities negalima pakeisti: „Istorijos neperrašysi, kokia ji bebūtų“, tačiau nenorėjęs prisistatyti komentatorius, atkirto Bertai: „Tačiau kremlinai tą daro...“
Žaliojo tilto skulptūros – Kremliaus teritorijos ženklinimas
„Jei Kremliui nebūtų svarbūs simboliai, jie nebūtų kurstę riaušių Taline, nuimant Bronzinio karo statulą 2008 m.“, – rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Šiai autorės minčiai pritarė daug komentatorių, „Aha“ pasivadinęs skaitytojas rašė: „Kremlinai lyg žalčiai raitosi išsigalvodami keisčiausius sovietinių atributų išsaugojimo viešoje erdvėje pateisinimus. Akivaizdu, kad tai yra koloradams labai svarbus simbolis ir jų imperijos teritorijos ženklinimas, kurį jie nori išlaikyti“.
O skaitytojo Petro nuomone, skulptūros – tilto papuošimas: „Skulptūros tapo „užkariautojais“ ir „grobikais“. Juk tai tiesiog menininkų darbai, skirti tilto papuošimui, ir jokios politikos juose ieškoti nėra reikalo“, – sakė Petras. Bet skaitytojai iškart ėmė prieštarauti. „Kremlinai niekada ir nieko nedarė šiaip sau . Viskas turėjo savo tikslą ir paskirtį . Kiekviena smulkmena buvo ir dabar yra panaudojamos komunistinėms ideologijoms skleisti“, – rašė „Žinoma“ prisistatęs skaitytojas.
Skaitytojas pasivadinęs „Sovietizmo atsikratymas“ ragino visus išmesti visą sovietinį palikimą iš namų ir kiemų: „Tėvai ir seneliai buvo sukaupę nemenką kolekciją įvairių sovietmečio leidybos knygų. Neseniai skyriau laiko pasižiūrėti, kas ten buvo rašyta, 99 proc. kolekcijos – šlamštas. Net namų ūkio patarimuose sugebėta prikišti sovietinių paistalų, krūva knygų apie drąsius kareivius rusiškais vardais. Visa ši kolekcija keliais etapais iškeliavo į sąvartynus. Jei Žaliojo tilto monstrų asmeniškai išvežti į šiukšlyną negaliu, tai apsitvarkyti nuo panašių simbolių savo aplinkoje buvo vienas malonumas. Kai galutinai išsikuopsime sovietmetį iš nuosavų namų, iškuopti miestą bus visiškai paprasta“.
Skaitytojas Antanas mano, kad tautos stiprybė glūdi jos sąmonėje. „Dažnai girdime, nereikia išsišokti – supyks didysis kaimynas – nebepirks dešrelių ir sūrelių, ar dar blogiau – atsiųs žaliuosius žmogeliukus. Neturėkime iliuzijų – rusai mūsų nepagailės bet kokiu atveju. Okupantų balvonai ant Žaliojo tilto – mūsų daugiametės vergovės simboliai. Jie mumyse ėda tautos sąmonę kaip vėžys, įveikime vergą savyje“, – į tautos sąmoningumą apeliavo skaitytojas Antanas.
Komentarus rašykite prisiregistravę
DELFI ragina skaitytojus savo poziciją išsakyti komentaruose užsiregistravus ir nesislepiant po anonimiškumo skraiste.
Nors jūs vis dar galite komentuoti anonimiškai, registruotiems vartotojams siūlome daugiau privalumų:
Jūsų žinutė pasirodys kartu su Jūsų pasirinktu paveikslėliu ir vardu.
Prie registruoto vartotojo žinutės bus rodomas ID simbolis, kuris patvirtina, kad tai yra registruoto vartotojo vardas. Jūs taip pat galėsite keisti šiuos duomenis arba bet kada komentuoti anonimiškai.
Vartotojo paskyros gali būti tarpusavyje susiję. Galite komentuoti iš pasirinktos paskyros su norimu paveikslėliu ir vardu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu būsite prisijungęs.
Prie Jūsų naujausių komentarų bus rodomas mini profilis.