Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė DELFI pasakojo, kad iš daugybės žmonių kasdien yra tyčiomajasi dėl to, kad jie romai, lenkai, rusai, dėl to, kad myli tos pačios lyties žmogų, dėl jų odos spalvos ar dievo, kuriuo tiki. Jos teigimu, daugybė žmonių stebi tai ir nežino, kaip reaguoti.
„Pagrindinė reklamos mintis yra raginti mus visus nebūti abejingiems patyčioms ir neapykantos kurstymui, nuo kurių kasdien kenčia daugybė žmonių, tik mes to nematome, nepastebime. Kartais susidaro įspūdis, kad gyvenimas gerėja, ir jis gerėja, tačiau taip pat šalia mūsų yra žmonės, kurie kasdien kenčia nuo homofobinių, rasistinių patyčių, replikų gatvėje, šeimose, mokyklose. Ir kiekvieno mūsų reakcija, kad ir labai maža, gali padėti žmogui, iš kurio tyčiojamasi, o taip pat mūsų visuomenės sveikatai. Tikslas buvo ne tik didaktiškai paaiškinti kažkam, kad reaguokime, bet ir suteikti tam tikrus patarimus, kuriais būtų galima pasinaudoti“, - pagrindinę socialinės reklamos idėją aiškino B. Sabatauskaitė.
Oficialiai užregistruojamų neapykantos kurstymo atvejų yra pakankamai nedaug ir statistika atrodo mažėjanti. 2013 m. iš viso užfiksuoti 152 atvejai, 2014 – 102.
Dažniausiai tyčiojamasi dėl žmonių rasės, tautybės, religijos – 84 atvejai (2013) ir 31 (2014) ir seksualinės orientacijos – 53 atvejai (2013), ir 57 (2014 m.).
„Visgi, oficiali statistika neatspindi tikrosios situacijos, nes, mūsų žiniomis, daugybė žmonių niekur nesikreipia ir didžioji dauguma atvejų apima neapykantos kurstymą internete. Todėl norisi paraginti ieškoti pagalbos, nes oficialus problemos „užfiksavimas“ padėtų parodyti ir jos rimtumą“, - reziumavo Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė.