Penktadienį popiet vyriausybė pristatys planuojamą mokesčių reformą. Tačiau dalis numatomų pakeitimų jau skelbiami viešojoje erdvėje. Ar pokyčiai iš esmės pagerins mažiausiai uždirbančių padėtį? Ir kokios pertvarkos mokesčių srityje labiausiai reikia? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su ekonomistu, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju Raimondu Kuodžiu ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Domantas Pipas

– Iš viešosios erdvės žinoma, kad planuojama keisti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), „Sodros“ įmokas, planuojama skirti tiksline dotacijas visoms šeimoms už vaikus ir t. t. Pone Kuodi, ar tai laikytina mokesčių reforma?

R. Kuodis: Na, šitas žodis Lietuvoje vartojamas įvairiose situacijose. Jo vartojimas nėra reglamentuojamas ir politikai dažnai smulkius pakeitimus bando vadinti šiuo skambiu žodžiu. Lietuvoje yra trys gyventojų pajamų mokesčiai (GPM): vienas, kurį mes žinome, sveikatos draudimo mokestis ir „Sodros“ mokestis.

Būtent „Sodros“ mokestis yra pats didžiausias, ir jeigu jau norima kažką vadinti reforma, tai būtinai turi apimti kompleksinę „Sodros“ reformą. Šiame plane kažkokių didelių proveržių nėra, kurie iš esmės keistų paskatas mokėti „Sodrai“, nėra asmeninių sąskaitų, kurias siūlo Lietuvos bankas. Trumpiau tariant, nėra jokių pakeitimų, kurie šį mokestį paverstų ne mokesčiu. Šios reformos esmė ir būtų tai, kad mokesčius reikėtų sudėlioti taip, jog „Sodros“ sistema būtų skaidri kaip bakas. Apie sveikatos draudimo mokestį taip pat nieko nekalbama, nors tai irgi su draudimu neturi nieko bendro – tai tik dar vienas GPM.

– Pone Šilėnai, jūsų nuomone, ką siekiama spręsti naujais mokesčių sistemos pakeitimais?

Ž. Šilėnas: Nelabai ką. Visi esminiai dalykai, kaip, pavyzdžiui, „Sodros“ įmokų sujungimas ar bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą, nėra minimi ir, suprantu, nėra planuojami. Taigi čia iš esmės ne reforma, o tiesiog kai kurių dalykų perdėliojimas ir sąvokų pakeitimas. Jeigu mes pradedame įvedinėti NPD „Sodros“ draudimui, tai mūsų šitas draudimas pradeda labiau panašėti į mokestį. Jeigu mes NPD už vaikus keičiame į vaiko pinigus visiems, tai mes tą neapmokestinimą verčiame išmalda, dalinimu. Iš visų paėmei ir visiems padalinai. Visi jaučiasi laimingi, nes kažką gavo, net tie, kuriems iš tiesų to nereikia. Jeigu pakeitimai tik tokie, kurie kol kas žinomi viešojoje erdvėje, tai jokio turinio čia nėra, tik forma.

– Pone Kuodi, sutinkate su tuo, kad tai nesprendžia esminių mokesčių sistemos bėdų?

R. Kuodis: Kaip ir minėjau – esmė yra „Sodros“ reformoje, kuriai, žinoma, reikia pasiryžti ir kuri, manau, būtų tas didysis proveržis. Dabar daugiausia kalbama apie NPD pokyčius, kuriems iš esmės galima pritarti. Pats prieš dešimtmetį siūliau NPD diferencijavimą, kad minimalią algą gaunantys žmonės praktiškai galėtų nemokėti GPM.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI / Domantas Pipas

– Taip, NPD siūloma didinti 70 eurų ir pasiekti minimalios algos dydį. Jūs tai vertinate kaip pozityvų dalykai, pone Kuodi?

R. Kuodis: Daugelis žmonių turbūt galvoja, kad NPD didinimas 70 eurų reiškia pajamų padidėjimą tokia suma. Ne, tą sumą reikėtų padauginti iš 0,15 ir pamatysime, kad išeina 10 eurų per mėnesį. Žinoma, maži uždirbantiems ir tie 10 eurų yra gerai, taigi šiuo požiūriu einama teisinga kryptimi.

– Visoms šeimoms bus skiriamos tikslinės dotacijos už vaikus: po 30 eurų už pirmą ir antrą vaiką, po 75 eurus už trečią ir tolesnius. Tik ką ši valdžia įrodinėjo, kad PVM lengvata centriniam šildymui visiems gyventojams yra socialiai neteisinga ir nereikalinga, nes esą ji liečia ir tuos žmones, kuriems lengvata nereikalinga. Dabar gi vaiko pinigai palies visas šeimas – ir tas, kurioms tų pinigų galbūt nereikia.

Ž. Šilėnas: Visiškai teisinga. Tai yra netikslinė parama, nes ją gaus ir, tarkime, 10 turtingiausių Lietuvos žmonių, jeigu jie turi vaikų ir susilauktų vėl. Mano nuomone, šiuo atveju yra neaišku – ar tai dovana, ar parama. Jeigu tai yra parama, tai visi žinome, kad už 30 ar 75 eurus vaiko neišlaikysi, tai, kaip parama, šios sumos yra per mažos. Jeigu tai dovana – tai turbūt dar mažesnė. Jeigu kažkas galvos, kad nuo tokių pinigų pagerės demografinė situacija Lietuvoje, tai suraskite man šeimą, kuri dėl 30 ar 75 eurų ryšys gimdyti vaiką.

R. Kuodis: Nefokusuota finansinė parama yra ne šios valdžios sugalvota. Mes prisimename V. Blinkevičiūtės ir Z. Balčyčio pasiūlymą skirti visiems vaiko pinigus, neva bandant išvengti tos socialinės stigmos, kad ne visi vaikai gauna paramą. Bet tą socialinę stigmą galima spręsti kitaip. Kad ir anonimiškai išdalijant pinigus. Kaip į kortelę pateko pinigai, už kuriuos vaikas mokykloje gali nusipirkti valgyti, niekas tarsi ir nežinotų. Nefokusuota parama, kai ją gauna absoliučiai visi, reiškia tai, kad tie, kuriems jos iš tikrųjų reikia, paramos gauna mažiau. Jeigu taip sprendžiama demografiją, tai akivaizdu, kad turi būti žymiai rimtesni kompleksiniai sprendimai, susiję su vaiko priežiūros sistemos pertvarka, reikia pagalvoti, kuriuos vaikus remti.

Vokiečiai demografai yra pasakę, kad iš esmės reikia remti pirmo vaiko gimimą, o po to labai padidėja tikimybė, kad bus ir antras. Todėl, kad pirmo vaiko susilaukti yra sunkiausia. Daug porų šiais laikais renkasi gyventi be vaikų ar labai ilgai nesiryžta jų susilaukti, taigi būtent parama pirmajam vaikui yra reikšmingesnė ir svarbesnė.

– Apskritai, ar pinigai visiems po lygiai yra teisingas sprendimas visuomenės požiūriu?

R. Kuodis: Pas mus nemąstoma, kas galiausiai laimi dėl šitų socialinių sistemų, taip pat ir mokesčių lengvatų. Gali gautis taip, kad mes tiesiog perskirstom vienas iš kito įvairiais gyvenimo ciklais, o koks tas bendras balansas – labai didelis klausimas. Gali pasirodyti, kad mokesčių sistema nėra tokia jau progresinė, kai pasižiūrėsim į viso gyvenimo pajamas. Išeina taip, kad tu tiesiog pats perskirstai pinigus iš vieno savo gyvenimo ciklo į kitą.

Rimtų studijų ir sprendimų pas mus nėra, nes politikų sprendimai dažniausiai paremti gerais norais, noru parodyti, kad gali užsiimti socialine inžinerija ir t. t. Norisi daryti proveržį daugelyje sričių, o kai norisi greitai daryti proveržį – reikia greitų, nelabai paskaičiuotų spendimų. Toks yra nelabai brandžios demokratijos požymis, ką darysi.

Ž. Šilėnas: Iš visų surinkti ir po to visiems dalinti yra visiškai neprotinga ir neefektyvu. Manau, galime sutikti, kad protinga yra surinkti ir tuomet dalyti tiems, kam reikia.

– Sakoma, kad po šių mokestinių pakeitimų mažiausias pajamas gaunančių žmonių gyvenimas ženkliai pagerės. Tikslas – sumažinti atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių. Tai sprendžia problemą iš esmės, ar yra kiti būdai?

R. Kuodis: Žaidimai su NPD yra limituoti ta prasme, kad žmonės negauna tiek pajamų, kiek padidinamas NPD. Tai ne vienintelė priemonė. Manau, kad minimalios algos politika, kuri buvo gana drąsi A. Butkevičiaus vyriausybėje, pasiteisino. Tai gali turėti žymiai didesnį poveikį nelygybės mažinimui, tik, žinoma, tai reikia daryti su protu ir depolitizuojant klausimą. Pensijos ir minimali alga vis dar yra pagrindiniai instrumentai politikų rankose, kuriais manipuliuojama prieš rinkimus. Tai nėra gerai, nes toks manipuliavimas yra tiesiog korupcija.

Ž. Šilėnas: Jeigu kalbame apie minimalią algą, tai vidaus paklausą ir visus kitus suvartojimus „išvežė“ augantys aukštesni atlyginimai, o ne minimali alga. Nes atlyginimai Lietuvoje tikrai auga. Ir būtų netikslu sakyti, kad jie auga dėl to, kad buvo padidinta minimali alga. Mano nuomone, buvo prisižaista su minimalia alga ir dabar turime 140 tūkst. žmonių, kurie oficialiai dirba už mažesnę nei minimalią algą. Dėl mažiausiai uždirbančių... Pažiūrėkime, kaip jiems bus padedama. NPD didinimas yra 10 eurų klausimas. Antra – vaiko pinigai. Galbūt kai kuriems bendra suma gausis didesnė. Trečias dalykas – neapmokestinama „Sodros“ 100 eurų.

Tai irgi kažkiek turės įtakos, galbūt lengviau įdarbins žmones. Tik klausimas, jeigu mes „Sodrą“ vis labiau progresinam, ar apsimoka į ta „Sodrą“ mokėti? Ir galiausiai vyšnia ant torto – tai „Sodros“ lubos, kurios numatomos uždirbantiems 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Tai 10 vidutinių algų per mėnesį. Vadinasi, tie, kurie uždirba 6000 eurų per mėnesį ir daugiau, tai pirmasis euras virš tų 6000 jau bus neapmokestinamas. Tai Lietuvoje realiai palies tik 5000 žmonių, nes tiek yra uždirbančių tokius pinigus pagal darbo santykius. Mano galva, tai yra pasityčiojimas iš „Sodros“ lubų. Viena vertus gali sakyti, kad jos yra, kita vertus jos yra iki dangaus.

R. Kuodis: Vienu metu Seime klajojo idėja atsisakyti „Sodros“ išmokų lubų, kam turbūt dauguma ekonomistų nepritartų, nes „Sodros“ paskirtis yra ne rūpintis milijonus uždirbančių žmonių pensijomis, o vidurine klase ir mažiau uždirbančiais. Ačiū Dievui, kad grįžtama prie to, ką ekonomistai Lietuvoje daugybę metų siūlė. Žinoma, kol kas tai nedrąsus žingsnis ir tos lubos labai aukštai, todėl palies tik kelis tūkstančius žmonių, bet tai yra pradžia. Vėliau bus galima kartelę leisti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (25)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (27)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (126)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (203)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (70)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (10)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (18)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (1)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (8)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...