Z. Brzezinskio pasiūlymai, kurie sukrės Lietuvos politikus

 (438)
Geopolitikos ekspertas, buvęs JAV prezidento Jimmy'io Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis pateikė keletą pasiūlymų dėl galimo Vakarų ir Rusijos kompromiso Ukrainos klausimu ir dėl NATO ateities struktūros.
Zbigniewas Brzezinskis
Zbigniewas Brzezinskis
© AFP/Scanpix

Tokius pasiūlymus Z. Brzezinkis išsakė pirmadienį Wilsono Centre Vašingtone vykusioje diskusijoje. Šie pasiūlymai apima keletą lygmenų.

Pirmiausia, Z. Brzezinskis siūlo atgrasinti Rusiją taip, kad jėgos panaudojimas prieš Ukrainą ar bet kurią kitą nepriklausomą šalį būtų per brangus – tiek žmogiškąja, tiek finansine prasme. Tai apima Ukrainos apginklavimą gynybine ginkluote, tinkamą ir miesto mūšiams, kokie vyko Grozne.

Antra, atgrasius Rusiją geopolitikos ekspertas siūlo ieškoti kompromiso dėl Ukrainos. Pagal jo siūlymą, būtų sutarta, jog Ukraina nebus NATO nare, tačiau jai būtų leista integruotis į Europą. Ji taip pat negalėtų tapti Vladimiro Putino kuriamos Eurazijos Sąjungos nare, bet galėtų sudaryti dvišalę ir abiem pusėms naudingą prekybos sutartį su Rusija.

Trečia, Z. Brzezinskis ragina peržiūrėti kai kurias NATO procedūras. Jo vertinimu, Aljansui išsiplėtus iki 28 narių, reikia peržiūrėti 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį taip, kad agresijos atveju savo įsipareigojimų nevykdančios šalys narės neturėtų teisės vetuoti NATO atsako į agresiją.

Z. Brzezinskis, be kita ko, siūlo ateityje nustatyti tokią doktriną, kuri leistų NATO ginti kai kurias šalis, kurių saugumu Aljansas suinteresuotas, nepriimant jų į NATO.

Rusijos mąstymo pagrindai

Kalbėdamas apie krizę Ukrainoje, Z. Brzezinkis pabrėžė, kad, jo vertinimu, tai yra ne šiaip netikėta agresija, bet platesnės problemos simptomas. Ši problema, jo nuomone, susijusi su pačia Rusija, su V. Putino puoselėjamu kvazi-mistiniu šovinizmu bei su tuo, kaip Rusijos politinis elitas įsivaizduoja santykius su pasauliu ir, ypač Vakarais.

„Neseniai Rusijos tarptautinių reikalų taryba – institucija Maskvoje, sudaryta iš labai svarią reputaciją turinčių mokslininkų (ne disidentų, tačiau nepriklausomų mąstytojų – jie egzistuoja šiais laikais Maskvoje) – pasiekė sutarimą dėl Rusijos tarptautinio ir nacionalinio identiteto transformacijos bei naujos užsienio politikos doktrinos. Šis dokumentas atskleidžia keletą detalių, kaip kuriama visiškai nauja konceptuali struktūra, apibrėžianti Rusijos santykius su pasauliu. Santykius, kurių transformacija, kaip jaučia rusai, yra reikalinga dėl Sovietų Sąjungos žlugimo ir dėl ilgai konstruotos Rusijos imperijos dezintegracijos“, - sakė Z. Brzezinskis.

Jo teigimu, dokumentas demonstruoja, kokį pasaulio vaizdą matyti trokšta V. Putiną supantys rusai ir pats V. Putinas, koks vaidmuo numatytas Rusijai pasaulyje. „Šiame kontekste Ukrainos atvejis tampa labai svarbus“, - teigė geopolitikas.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© RIA/Scanpix

Z. Brzezinskis paminėjo keturis pagrindinius elementus, kuriais vadovaujasi V. Putinas ir jo aplinka. Pirma, pagal šį požiūrį, rusų tauta yra padalinta ir ją reikia suvienyti. Antra, Rusija privalo apsaugoti tėvynainius, gyvenančius už Rusijos ribų. Trečia, kuriamas integruoto Rusiškojo pasaulio (Russkij Mir) konceptas, kuris veda prie ketvirtojo elemento – didžiosios Rusijos civilizacijos įtvirtinimo.

„Aš tai paminiu, nes manau, kad būtų klaidinga manyti, jog Krymas ir Ukraina yra tiesiog netikėto įniršio produktas. Taip, iš dalies taip yra laiko požiūriu, nes Rusijai būtų kur kas naudingiau, jei tai būtų nutikę po dešimties metų, kai Rusija bus stipresnė ir ekonomiškai solidesnė“, - pasakojo Z. Brzezinskis.

Mokslininko teigimu, teiginiai apie padalintą rusų tautą yra šovinistiniai, nes jie reiškia Rusijos domėjimąsi visais rusų tautybės asmenimis, nesvarbu, kur jie begyventų.

„O tai, bet kuriam, susipažinusiam su Europos istorija, skamba labai panašu į tai, kas buvo kalbama prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Jie veda prie koncepto apie tėvynainių apsaugą užsienyje. Tai turi ypatingą reikšmę toms šalims, kuriose gyvena rusų tautybės asmenys ir kurios ribojasi su Rusija. Padalintos rusų tautos ir tėvynainių apsaugos užsienyje konceptai kelia kausimų apie tai, ką reiškia Rusiškasis pasaulis. Ši sąvoka reiškia integralią rusų vienybę, nepaisant teritorinės gyvenamosios vietovės. Nebent tik teritorinės sienos gali būti pakeistos siekiant suvienyti rusus. Pamąstykite apie Baltijos šalis“, - pasiūlė Z. Brzezinskis.

Jis pabrėžė, kad, Rusijos požiūriu, ji nėra Vakarų civilizacijos dalis, kaip ir Kinija ar visas musulmonų pasaulis. Z. Brzezinskio tvirtinimu, Rusija manosi savaime esanti didžioji civilizacija, ginanti krikščioniškas vertybes, kurios Vakaruose yra išduodamos arba nustumiamos į šoną.

„Šitas požiūris pagrindžia nuostatą, kad Rusija yra pasaulio galia. Ir niekas taip neužgavo V. Putino tarptautiniame dialoge su Vakarais nei prezidento Baracko Obamos žodžiai, kurie Rusiją įvertino kaip svarbią regioninę galią. Norėdamas įmušti įvartį ir įžeisti Rusija, jis neturėjo pasakyti nieko daugiau“, - sakė Z. Brzezinskis.

Padėti ukrainiečiams, tik jeigu priešinsis

Aptaręs Rusijos veiksmų esmę, Z. Brzezinskis nurodė, ko galima tikėtis sprendžiant Ukrainos krizę. Mokslininko nuomone, sprendimas turi būti ne vienašalis, tačiau, Z. Brzezinskio manymu, Rusijai keistis padės tik atgrasymas iš išorės ir kosmopolitiška Rusijos vidurinioji klasė, kuri kada nors sustiprėjusi pakeis V. Putino elitą.

„Tačiau kada tai nutiks? Nėra būdo prognozuoti. Tai gali būti greitai, tai gali užimti labai daug laiko. Tačiau daug kas priklausys ir nuo to, ar iš V. Putino požiūrio taško Ukraina bus jo sėkmė ar nesėkmė. Trumpai tariant, ant kortos pastatyta labai daug“, - sakė geopolitikos ekspertas.

Z. Brzezinskis labai rimtai įvertino faktą, kad Rusija nepaisė po Antrojo pasaulinio karo susiformavusių susitarimų ir sandorių Europoje bei jėga ėmė keisti valstybių sienas.

„Tai rimta grėsmė plačiąja prasme ir grėsmė artimuoju laikotarpiu. Galiausiai, tai psichologinė grėsmė, o atsižvelgus į Krymo atvejį – ir karinė grėsmė Baltijos šalims, Gruzijai, Moldovai bei netiesioginė grėsmė Baltarusijai“, - sakė mokslininkas.

Dėl šios priežasties, pasak Z. Brzezinskio, Vakarai ir Europa, ypač NATO, turi efektyviai atgrasinti Rusiją nuo jėgos naudojimo. Jo tvirtinimu, Vakarai taip pat turi atgrasinti Rusiją nuo tolesnių destabilizacinių veiksmų rytinėje Ukrainoje. Z. Brzezinskis pabrėžia, kad Ukrainoje Rusija remia separatistus ir juos efektyviai apginkluoja priešlėktuviniais ginklais ar net tankais.

„Tai tarpvalstybinės agresijos forma. Jūs galite tai pritaikyti bet kam kitam. Pavyzdžiui, kaip mes jaustumėmės, jeigu mūsų narkotikų pardavėjų ir gangsterių grupuotės būtų apginkluotos užsienio šalių ar mūsų kaimynių įranga ir dėl to lietųsi tokio lygmens smurtas?“ - sakė Z. Brzezinskis.

Petro Porošenka
Petro Porošenka
© Reuters/Scanpix

„Ukraina turi būti paremta, jeigu ji priešinsis. Jeigu Ukraina nesigins, jeigu jos vidinė tvarka neleis organizuoti nacionalinės gynybos, Ukrainos problema bus išspręsta vienašališkai, tačiau tikriausiai turės pasekmių, kurios bus destabilizuojančios, padidins valstybės pažeidžiamumą ir turės visaapimančios įtakos Rytų-Vakarų santykiams“, - sakė geopolitikas.

Z. Brzezinskis siūlo apie Ukrainos apginklavimą kalbėti atvirai ir viešai, nes toks Vakarų pasiryžimas būtų dar viena Rusijos atgrasymo priemonė.

„Jeigu ukrainiečiai bus paremti, jeigu jie priešinsis, Vakarai turi būti pasiruošę padėti gintis. Nėra priežasties apie tai nekalbėti, geriau kaip tik būti atviriems ir pasakyti ukrainiečiams bei tiems, kurie Ukrainai gali grasinti, kad jeigu jūs, ukrainiečiai, ginsitės, tai mes tieksime jums ginkluotę prieš invazijos aktą“, - sakė geopolitikos ekspertas.

Jo manymu, ukrainiečiams turi būti tiekiami ginklai, kurie efektyviausiai gali būti panaudojami miestų kovose. Pavyzdžiui, prieštankiniai ginklai, nešiojamosios raketos ir kita ginkluotė.

„Nėra prasmės apginkluoti ukrainiečių susidūrimui su Rusija atvirame mūšio lauke. Tūkstančiai tankų, moderni armija gali būti organizuota tam tikriems tikslams prieš neįveikiamą jėgą. Tačiau miestų pasipriešinimo galima pasimokyti iš Antrojo pasaulinio karo istorijos ir nesenos Grozno istorijos Čečėnijoje. Ten kovos dėl kiekvieno namo vyko net tris mėnesius“, - pasakojo Z. Brzezinskis.

Savo požiūrį jis argumentavo teiginiu, kad jeigu susidarytų tinkamos politinės sąlygos Rusijos invazijai į Ukrainą, tai kovos didžiuosiuose miestuose pailgintų ir katastrofiškai pabrangintų visą operaciją, o potencialiam agresoriui tai nepatrauklu.

Z. Brzezinskio manymu, dabartinis Ukrainos pasipriešinimas Luhansko ir Donecko srityse nėra itin efektyvus, bet galėtų tapti efektyvesnis aprūpinus Ukrainą pasipriešinimui ir miestų kovoms tinkama ginkluote. Jo teigimu, Rusija tokiu atveju net negalėtų kaltinti, kad JAV tiekia ginklus, kurie naudojami prieš Rusiją, nes su lengvaisiais ginklais tokios šalies, kaip Rusija, neužpulsi.

„O tai veikia kaip atgrasymas“, - sakė geopolitikos ekspertas, pabrėždamas, kad po Rusijai sėkmingos Krymo operacijos reikia sumažinti visuomenės pakylėjimą, mat sėkmingą operaciją visuomet norisi pakartoti, o politiniai lyderiai karštligiškai siekia sėkmės.

Z. Brzezinskio planas dėl Ukrainos

Z. Brzezinskis sako, kad atgrasius Rusiją nuo jėgos naudojimo apskritai ir nuo destabilizacinių veiksmų rytinėje Ukrainoje, Vakarai tuo pat metu turi dėti pagrindus galimam kompromisui su Kremliumi.

Mokslininkas siūlo keturių punktų planą:

1. Rusija nekliudo Ukrainos integracijai į Europą, bet jis nebus greitas;
2. Vakarai aiškiai pasako, kad Ukraina netaps NATO nare;
3. Nusprendžiama, kad Ukraina netaps Eurazijos Sąjungos nare;
4. Ukraina gali sudaryti abipusiai naudingą dvišalę prekybos sutartį su Rusija.

„Ukraina gali atvirai siekti tapti Europos dalimi, remiant didžiajai visuomenės daliai. Tačiau tai ilgas procesas. Kitais žodžiais tariant, tai nėra padaroma labai greitai. Taigi pavojus Rusijai nėra greitai artėjantis, o pasekmės nėra destruktyvios. Tačiau tuo pat metu turi būti aiškumas, kad Ukraina nebus NATO nare. Aš manau, kad tai svarbu dėl įvairių geopolitinių priežasčių. Jeigu pažiūrėsite, tai svarbu ir dėl strateginių bei psichologinių veiksnių“, - sakė Z. Brzezinskis.

Z. Brzezinskio pasiūlymai, kurie sukrės Lietuvos politikus
© AP/Scanpix

„Ukraina nebus NATO nare, bet tuo pačiu metu Rusija turi suprasti, kad Ukraina nebus kažkokios mistinės Eurazijos Sąjungos nare, kurią prezidentas V. Putinas bando reklamuoti, remdamasis naująja doktrina apie specifinę Rusijos vietą pasaulyje“, - pridūrė ekspertas.

„Bet Rusija gali turėti atskirą prekybos susitarimą su Ukraina, ypatingai kalbant apie abipusę naudą ir atsižvelgus į faktą, kad kai kurie prekybos mainai yra naudingi: iš Ukrainos Rusijai gali būti tiekiami žemės ūkio ar sunkiosios pramonės produkcija. Ne visi žmonės supranta, kad kai kurios geriausios Rusijos turimos raketos, dauguma Rusijos civilinės aviacijos orlaivių variklių ir net kai kurios raketos, naudojamos JAV, yra gaminamos Ukrainoje“, - tęsė Z. Brzezinskis.

Lietuvai – prastas signalas

Z. Brzezinskis, be kita ko, mano, jog stabilizavus padėtį Ukrainoje ir pasiekus kompromisą Vakarai turėtų grįžti prie NATO struktūros ir Aljanso procedūrų tobulinimo. Iš pradžių, pasak mokslininko, NATO privalo veikti atkakliau ir veiksmingai sumažinti su Rusija besiribojančių Aljanso narių nesaugumo jausmą. Z. Brzezinskis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje gyvena didelės rusų tautinės mažumos, o Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios šių šalių saugumui.

„Aš manau, kad būtų labai produktyvu jeigu prie Amerikos prisidėtų lyderiaujančios Europos valstybės - Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija“, - sakė ekspertas, pabrėždamas, kad tarptautinėje politikoje simbolizmas toks pats svarbus kaip ir ryžtingumas.

Geopolitikos ekspertas taip pat pasiūlė įvertinti per pastaruosius keletą dešimtmečių vykusios NATO plėtros rezultatus. Jo nuomone, Aljansas privalo peržiūrėti istorinį paradoksą, kuris leidžia vienai šaliai narei blokuoti Aljanso atsaką, jeigu būtų įvykdyta agresija prie NATO šalį narę.

Z. Brzezinskio pasiūlymai, kurie sukrės Lietuvos politikus
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Kalbant apie didžiulės NATO ekspansijos pasekmes per paskutiniuosius keletą dešimtmečių iki 28 narių, mano požiūriu, būtų tinkama atsižvelgiant į dabartinę patirtį naujai pažvelgti į NATO struktūrą. Aš turiu galvoje istorinio paradokso peržiūrėjimą. Jis minimas nedažnai, bet yra labai svarbus – tai 5-asis straipsnis. 5-asis straipsnis numato procedūrą, kuria seka Aljansas imdamasis karinio atsako įvykdžius agresiją prieš jį visą, vieną ar dvi šalis nares. Jūs, neabejotinai, atsimenate, kad tas straipsnis reikalauja vieningumo sąlygos. Kitais žodžiais tariant, tai reiškia, kad viena šalis turi veto teisę“, - sakė Z. Brzezinskis.

Jo aiškinimu, kuriant NATO būtent tokios Vašingtono sutarties nuostatos reikalavo Jungtinės Valstijos, mat Kongrese buvo tikimasi taip patraukti izoliacionistus, kurių nuomone, JAV turi susilaikyti nuo pernelyg plataus dalyvavimo tarptautiniuose reikaluose.

Z. Brzezinskio manymu, šiais laikais tokia nuostata NATO pastatytų į keblią padėtį, jeigu viena Aljanso narė prašytų ja remtis ir apginti, o kita – vetuotų tokį sprendimą. Geopolitikos ekspertas sako esąs įsitikinęs, kad užsispyrusioji valstybė būtų arba įtikinta prisidėti prie daugumos, arba de facto pašalinta iš klubo, tačiau, jo nuomone, būtų protingiau tokios situacijos išvengti.

„Vienas paprasčiausių sprendimo variantų – priimti nuostatą, kad Aljanse nėra veto teisės toms narėms, kurios nesilaiko bendrai prisiimtų įsipareigojimų. Kai kurios NATO narės neatitinka reikalavimų net ir vertinant labai apytiksliais skaičiais. Taigi jų narystė yra gyvenimas kitų sąskaita (free rider). Kodėl narė, kuri nevykdo savo įsipareigojimų NATO, turėtų turėti teisę vetuoti kitos narės teisę į kolektyvinę savigyną? Tai anomalija“, - sakė Z. Brzezinskis.

Primenama, kad Lietuva yra tarp šalių, kurios nevykdo įsipareigojimo gynybai skirti bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau politinės partijos sutarė, kad 2020 m. Lietuvos finansavimas gynybai pasieks reikiamą kartelę.

Z. Brzezinskis sako, kad NATO ateityje taip pat turėtų kritiškai pažvelgti į plėtrą. Jo nuomone, šalis, kurios saugumu Aljansas yra suinteresuotas, nebūtinai turi būti NATO nare, o parama tokiai šaliai galėtų būti įvairesnė – ne tik karinė. Tiesa, NATO jau dabar bendradarbiauja su kai kuriomis šalimis, kurios turi partnerių statusą, ir teikia konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos.

„Galiausiai, žvelgiant kur kas toliau aš manau, kad vienu ar kitu atveju, pasiekus ar nepasiekus kompromisą Krymas taps rimta ekonomine našta Rusijai. Nėra jokių galimybių, kad Krymas būtų įtrauktas į reikšmingą ekonominę veiklą ir neštų pelną kaip turistinis objektas, kaip didžiųjų tarptautinių lainerių traukos objektas, kur norėtų atvykti užsienio turistai, vyktų aktyvi prekyba suvenyrais ir panašiai. Visa tai bus pristabdyta tiek, kiek tarptautinė bendruomenė nepripažins Krymo inkorporacijos į Rusiją. Tai taip pat reiškia, kad po vandeniu esantys naudingieji ištekliai Krymo teritoriniuose vandenyse negalės būti išgaunami tarptautinių kompanijų, nes jos bus skundžiamos teismams. Trumpai tariant, Rusija susiduria su perspektyva subsidijuoti ekonominę veiklą Kryme“, - sakė ekspertas.

Z. Brzezinskis taip pat pabrėžė, kad užimdama Krymą Rusija iš esmės pavertė ukrainiečius savo priešais, o tai tauta, kuri, skirtingai nuo kitų slavų, niekada istorijoje nebuvo antirusiška. Jis progonzuoja, kad Ukraina taps nuolatiniu praradimu Rusijai, tačiau tikisi, jog kylanti Rusijos vidurinioji klasė nebesivadovaus V. Putino mitologija ir atves Rusiją ten, kur jai vieta – į Europą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Mokslininkas paneigė populiarų mitą apie konservatorius: nepavydžiu partijos strategams (14)

Aptariant rinkimų rezultatus buvo beveik įprasta laikytis nuomonės, kad kai kurių partijų rezultatas priklauso nuo rinkėjų aktyvumo. Tokiomis partijomis buvo įvardijama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija: esą kuo mažiau rinkėjų ateina – tuo konservatoriams ir lenkų atstovams geriau.

Orai: sekmadienį grįžta šaltukas ir sniegas

Savaitgalio orai bus itin kontrastingi: šeštadienį merks lietus, teks braidžioti po balas. Sekmadienį oras atvės, pasipils sniegas. Dar didesnis šaltis numatomas ateinančios savaitės pradžioje.

Varėnoje Kalėdų senelis įžiebė eglę nusileidęs nuo prekybos centro stogo (4)

Penktadienio vakarą Varėnoje Kalėdų senelis įžiebė eglę lynais nusileidęs nuo prekybos centro stogo, o kultūros centro parodų salėje nuo ryto klegėjo Varėnos krašto tautodailininkų, amatininkų ir menininkų mugė „Vai, atvažiuoja šventa Kalėda".

Prabilo valymų Širvintose vykdytoja (203)

Nesėkmingai reorganizaciją vykdžiusi ir teismus vieną po kito prapilanti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ginasi tenorėjusi sumažinti valdininkų skaičių ir pyksta ant teisybės teismuose ieškančių darbuotojų bei jos neišgirstančių teismų.

R. Žemaitaitis išrinktas „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininku papildyta (287)

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku šeštadienį išrinktas laikinasis partijos vadovas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.