Vytautas Šustauskas - jau nebe tas

Kaune vėl paskelbtas kryžiaus žygis prieš akcinę bendrovę "Lietuvos telekomas". Šįsyk nepasitenkinimas didinamomis ryšių paslaugų kainomis buvo reiškiamas Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) organizuotame protesto mitinge prie bendrovės pastato Taikos prospekte.
Tačiau pirmuoju smuiku į akciją atvykęs LLS lyderis Vytautas Šustauskas negrojo. Jį palengva ima gožti kiti.

  • Reikalauta Seimo narių kraujo
  • V.Šustauskui trukdė prastas megafonas

    Reikalauta Seimo narių kraujo

    Vakarykščiame renginyje dalyvavo apie 200 pagyvenusių karingai nusiteikusių žmonių. Jie laikė plakatus, kuriuose bendrovės vadovas Tapiju Paarma buvo vadinamas "suomiška kiaule". Į mitingą iš anksto atvyko ir Seimo narys V.Šustauskas.

    "Telefonas yra pensininkų bendravimo priemonė, kurią dabar norima atimti. Tuo tarpu pokalbio kokybė liko ta pati. Kitą kartą skambindamas girdi dar dešimt kitų balsų. Manau, kad "Telekomas" yra monopolistas, kuris daro, ką nori", - dienraščiui sakė radikalas.

    Jo idėjoms pritarė V.Šustauską apstojusios pagyvenusios moteriškės, sagsčiusios prasegtą lyderio paltą ir klausinėjusios jo apie sveikatą. Kai kurios ragino pakarti visus Seimo narius, o LLS lyderį kaltino toliau blogėjančiu gyvenimu. Atsakydamas į tai, V.Šustauskas sakė, jog trise su parlamentarais Juliumi Veselka, Stanislovu Buškevičiumi jis nieko negalįs padaryti.

    V.Šustauskui trukdė prastas megafonas

    Mitingą, prižiūrimą 14 laukusių riaušių policininkų, pradėjo LLS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Arnoldas Mackevičius. Jis kaltino AB "Lietuvos telekomą" kėsinantis 30 procentų branginti vietinius pokalbius ir taip nuskriausti pensininkus.

    V.Šustauskas, nors ir sutiktas plojimais, nekalbėjo taip karingai, kaip ankstesnėse tokio pobūdžio akcijose. Jis ragino žmones vienytis, nebūti abejingiems, tačiau kai kurie kauniečiai šaukė, jog jie LLS vado negirdi. Tuomet radikalas konstatavo, jog dėl to kaltas prastas megafonas.

    Savo retorika renginyje išsiskyrė po V.Šustausko kalbėjęs Kauno krašto pensininkų ir invalidų socialinėms teisėms ginti sąjungos pirmininkas Vytautas Andriejauskas. Mitinguotojams jis sakė, jog kai kuriems į mitingą neatvykusiems bei sąnarių skausmais besiskundžiantiems kauniečiams turėtų skaudėti ne sąnarius, o tarpkojus. Toks viešas mėginimas tobulinti medicinos žinias išsyk sukėlė susirinkusiųjų juoką ir ovacijas.

  • "Laikinoji sostinė"
    Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
     

    Lietuvoje

    Orai: paskutinė vėsi savaitė eina į pabaigą (2)

    Artimiausiomis paromis beveik kasdien praus tai didesnis, tai mažesnis lietus.

    Ž. Šilėnas apie reikalavimą kelti algas: valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų (94)

    „Valdžia gali pasirašyti susitarimą, kad ateitų vasara, ir jis po trijų mėnesių bus įgyvendintas. Lietuvoje yra 70 tūkst. įmonių. Jeigu su visomis 70 tūkst. įmonių bus pasirašytas kažkoks įsipareigojimas, tai turės kažkokią reikšmę. Jeigu susitiko profsąjungų vadas su kokios verslo asociacijos vadu ir jie retoriniu lygmeniu sutarė, kad reikia daryti viena ar kita, tai jokios reikšmės šis susitarimas neturi. Net raštiškas“, – apie raginimus darbdaviams raštiškai įsipareigoti kelti algas kalba Žilvinas Šilėnas.

    Norėdami pasipriešinti D. Grybauskaitei valstiečiai apsižioplino papildyta (60)

    Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsižioplino: jų ir socialdemokratų koalicija nori atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo leidžiami vidaus sandoriai savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, bet valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas pritarė šalies vadovės nuomonei.

    G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (11)

    Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.

    Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai (125)

    Praėjusių metų balandžio 26 dieną, nė kiek neperdedant galima tvirtinti, jog visas pasaulis vėl prisiminė prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią branduolinę katastrofą, kai dėl tiek technologinių trūkumų, tiek dėl aptarnaujančio personalo klaidų sprogo ketvirtojo energobloko branduolinis reaktorius, suplėšydamas dešimtis tūkstančių tonų sveriančias betono ir metalo užtvaras, išmesdamas į atmosferą didžiulius kiekius radioaktyvių, mirtinų medžiagų, kurios pasklido ne tik po Europos šalis, bet pasiekė ir kitus žemynus.