„Vilniaus arkivyskupija norėtų pasitarti, ar yra įmanoma Šv. Jonų bažnyčią grąžinti Vilniaus arkivyskupijai. Yra argumentų už, yra rimtų argumentų prieš, pasitarsime ir pasižiūrėsime, į kurią pusę nukryps mūsų diskusija“, - DELFI teigė Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.

DELFI žiniomis, apie tokį norą gegužę susitikęs su premjeru Andriumi Kubiliumi užsiminė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Deividas Matulionis
Pasak D. Matulionio, yra keletas pastatų, kurie sovietmečiu buvo valstybės nacionalizuoti, tačiau pastaruoju metu yra grąžinti Bažnyčiai. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad Šv. Jonų bažnyčios klausimas gerokai sudėtingesnis nei kitų pastatų.

Šiuo metu Šv. Jonų bažnyčia priklauso VU. Pasak D. Matulionio, kad bažnyčia būtų grąžinta arkivyskupijai, reikalingi keli procedūriniai žingsniai bei Seimo palaiminimas. Darbo grupės posėdis suplanuotas liepą.

VU stebisi

Komandiruotėje užsienyje esantis VU rektorius B. Juodka teigė tiksliai nežinantis, dėl ko kviečiamas į Vyriausybę, tačiau patvirtino girdėjęs, kad situacija susijusi su pretenzijomis į bažnyčios pastatą. „Tai mus labai stebina, kažkoks nesusipratimas. Antradienį žiūrėsime“, - lakoniškas buvo rektorius.

VU administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna teigė, kad VU yra įsipareigojęs bažnyčią visiškai išlaikyti – ją šildo, valo, saugo.

„Atėjus nepriklausomybei vyskupas Juozas Tunaitis su šviesios atminties rektoriumi Rolandu Pavilioniu pasirašė sutartį, pagal kurią bažnyčia priskiriama VU. Pagal šį susitarimą vykdome bendrą veiklą – deriname grafikus, kada bažnyčia vykdo savo apeigas ir kada universitetas rengia renginius. Jokių absoliučiai konfliktų su dabartine bažnyčios vadovybe neturime. Jeigu iš tikrųjų galvojama, kad bažnyčią iš universiteto reikėtų perduoti arkivyskupijai, tai yra grėsmė“, - sakė A. Pikturna.

Prorektorius priminė, kad bažnyčia universitetui priklauso nuo XVI a. Tai, pasak jo, - universiteto architektūrinis ansamblis, tad bažnyčios išskyrimas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Šiuo metu renovuojama šalia esanti varpinė netrukus bus pritaikyta turistų reikmėms.

Bažnyčios atstovai nekalbūs

Vilniaus arkivyskupijos kurijoje galinčių pakomentuoti situaciją neatsirado – tiek sekretorė, tiek kancleris šią savaitę atostogauja. Dėl užimtumo šia tema šnekėti laiko nerado ir arkivyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Ekonomo pavaduotojas apie šv. Jonų bažnyčios reikalus tvirtino nieko nežinantis – esą tai „daugiau Bažnyčios reikalas“ ir patarė kalbėti su bažnyčios klebonu.

„Aš nelabai šiuose dalykuose informuotas, čia kurijos kompetencija. Nežinau, kas ten vyksta, dabar bažnyčia yra universiteto nuosavybė“, - DELFI sakė šv. Jonų bažnyčios rektorius Stasys Kazėnas. Paklaustas, ar su juo nederinami bažnyčios nuosavybė reikalai, rektorius aiškino bažnyčioje tik atliekąs savo pareigas.

Ir degė, ir buvo uždaryta

Kaip teigiama VU svetainėje internete, Vilniaus miesto parapijinė Šv. Jonų bažnyčia įsteigta 1386 m. miestiečių iniciatyva. Dėl karų ir suiručių bažnyčios statyba užtruko iki 1426 metų. Ji buvo statoma visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lėšomis. 1426 m. bažnyčios statyba buvo baigta.

1569 m. į Vilnių atvyko tėvai jėzuitai, kuriems karalius Žygimantas Augustas, Vilniaus vyskupui V. Protasevičiui pritariant, 1571 m. balandžio 26 d. perdavė Šv. Jonų bažnyčią su klebonijos, vikariato ir mokyklos pastatais.

1655 m. rugpjūčio 8 d. Vilnių užėmus Maskvos caro Aleksiejaus Michailovičiaus kazokų kariuomenei visi altoriai buvo išplėšti, baldai sunaikinti, o pati bažnyčia sudeginta. 1660 m. LDK kariuomenei išvadavus Vilnių, prasidėjo Šv. Jonų bažnyčios atnaujinimo ir rekonstravimo darbai. Tik paskutiniame XVII a. dešimtmetyje karo padariniai buvo likviduoti, o meniniai Šv. Jonų bažnyčios dalykai visai atstatyti. Ypač intensyviai bažnyčia buvo puošiama XVIII a. pirmoje pusėje.

Per 1737 m. birželio 2 d. kilusi gaisrą sudegė altoriai, didžiuliai 46 balsų vargonai, nauji paveikslai ir skulptūros, įgriuvo bažnyčios skliautai ir sudegė bažnyčios rūsiuose palaidoti lavonai. Šv. Jonų bažnyčios atstatymui vadovavo Vilniaus architektas J. K. Glaubicas. Buvo išmūrytas naujas vargonų choras, pastatyti nauji, gausiai dirbtiniu marmuru išpuošti 23 altoriai, iš kurių 10 pasiekė mūsų dienas, bažnyčios skliautai ištapyti freskomis, sukurtas naujas vakarinis fasadas.

Didelis smūgis Šv. Jonų bažnyčią ištiko 1948 m. liepos 22 d., kai Vilniaus miesto vykdomojo komiteto taryba uždarė Šv. Jonų bažnyčią, o raktus perdavė spec. skyriaus viršininkui. Prasidėjo barbariškas Šv. Jonų bažnyčios naikinimas, kuris tęsėsi iki 1963 metų. 1963 m. Vilniaus universitetas atgavo Šv. Jonų bažnyčią.

Kaip teigiama VU interneto svetainėje, didžiulių pastangų ir lėšų dėka, VU pavyko dalinai atstatyti Šv. Jonų bažnyčią ir jos paminklus. Dideli šio darbo iniciatoriai - rektoriai Jonas Kubilius ir R. Pavilionis.

Nuo jėzuitų akademijos laikų Šv. Jonų bažnyčioje meldėsi profesoriai, studentai, vykdavo įvairūs vaidinimai, disputai, buvo ginamos disertacijos, iškilmingai sutinkami karaliai. Šiandien čia absolventams įteikiami diplomai, rengiami įvairūs koncertai, festivaliai, vyksta pamaldos.

68 m. aukščio bažnyčios varpinė - aukščiausias Vilniaus sakralinis statinys.