„Dabar gi laidotuvės gaunasi karikatūra – melstis ateina du trys žmonės, o į kapus lydi šimtas. Ką tam mirusiam duoda šimtas žmonių, jeigu jis yra tikintis – nieko neduoda, nes tikintieji nori maldų“, - kalbėjo ganytojas.

Mišias užsakančius mirusiojo artimuosius vyskupas J. Kauneckas įspėja, kad niekada nevažiuoja , jei Mišios užrašytos 8 ryto, o laidotuvės po pietų: „Tai ką aš turiu visa dieną tenai būti – nesąmonė“.

Jei karstas būtų nešamas į bažnyčią, vyskupo nuomone, dauguma atsisveikinti atėjusių žmonių ateitų pasimelsti už mirusįjį. Tačiau ne visada to nešimo ir reikia: „Pavyzdžiui, Panevėžyje po Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia yra dvi šarvojimo sales. Kam tą karstą tampyti – nešti į viršų. Galima ir be to pakviesti žmones pabūti Mišiose. Paskui visi sugrįžta ir išlydi“.

Jonas Kauneckas
Mada nenešti karsto į bažnyčią prasidėjo prieš kokius 15 metų. „Atseit, daug kainuoja samdyti laidotuvių biurus. Dabar čia, Panevėžyje pareiškė, kad viena papildoma valanda, kol trunka pamaldos, kainuos papildomai 500 litų, nes nešėjai turės laukt, transportas stovėt. Gal ir suprantama. Betgi palydėję į kapus visada visi grįžta į miestą valgyt, tai galima prieš tai bažnyčioj pasimelsti ir tada keliauti š kavinę. Nesvarbu, kada mišios – prieš išlydėjimą ar po, svarbu, kad visi žmonės pasimelstų už mirusįjį“, - išeitį siūlė ganytojas.

Po A.M.Brazausko laidotuvių – daugiau nenori nešti karsto į bažnyčią

Kaimuose, nedideliuose miestuose, net rajonų centruose mirę tikintieji visada buvo nešami į bažnyčią. Tokia tradicija. Todėl mirus Algirdui Mykolui Brazauskui daug diskusijų sukėlė sprendimas mišias už prezidentą aukoti be jo.

„Tai visiškai normalus, kaip ir bet kuriam Vilniaus tikinčiajam skiriamas maldos dėmesys, – tuomet sakė kunigas Artūras Kazlauskas.

Lietuvoje krikščioniškos laidotuvės numatytos su trimis „stacijomis“ – mirusiojo namuose, Bažnyčioje ir kapinėse. „Tačiau miestuose paprastai kunigas būna vienoje vietoje – kapinėse, o Mišios aukojamos bet kuriuo mirusiojo artimiesiems patogiu metu, nenešant karsto į bažnyčią. Pačios laidotuvės jau būna be mišių ir su vieninteliu sustojimu kapinėse“, – sakė DELFI pašnekovas.

Po prezidentinių laidotuvių ir mažesnėse vyskupijose padaugėjo žmonių, kurie pageidavo už mirusiuosius melstis nenešant karsto į bažnyčią.

„Dabar daugelis tikinčiųjų senukų, kurie turi pinigų susitaupę, sako, Vyskupe, ar čia Bažnyčios toks patvarkymas, kad mūsų net neplanuoja nešti į bažnyčią. Sakau, kad ne. Bažnyčia nėra taip patvarkius, čia jūs taip susigalvojot tokią keistą tradiciją“, - pasakojo vyskupas J. Kauneckas

Tačiau, dvasininko žodžiais, ir dabar yra norinčių pasilaidoti tradiciškai: „Žmonės sako, kad visą gyvenimą lankė Bažnyčią ir nori, kad mirusį čia atneštų. Aš sakau – brangiau kainuos. O jie – tegu kainuoja, ar aš nesusitaupiau per gyvenimą?“