Vyskupams azartinių lošimų legalizavimas kvepia amoralumu

"Azartiniai lošimai siejasi su amoraliais pasilinksminimais, prekyba narkotikais, didina nusikalstamumą, skatina polinkį alkoholio ir narkotikų vartojimui, veda į moralinį palaidumą. Todėl Lietuvos Vyskupų konferencija ragina Seimo narius įvertinti ne tik teigiamus azartinių lošimų įstatymo aspektus."

Tokiais žodžiais Lietuvos Vyskupų konferencija paprašė šalies vadovų dar kartą atidžiai apsvarstyti ir įvertinti galimas neigiamas azartinių lošimų namų legalizavimo pasekmes. Toks prašymas, kurį pasirašė Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir generalinis sekretorius vyskupas Jonas Boruta, penktadienį nusiųstas Seimo pirmininkui ir premjerui.

"Vyskupai jokiu būdu nėra priešingi mėginimams surinkti daugiau pinigų į biudžetą, tačiau nori atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį, kad moraliniai ir dvasiniai nuostoliai, legalizavus azartinių lošimų namus, gali būti kur kas didesni, nei planuojamas pelnas, o dvasiniai palūžusių ir moraliai žlugusių žmonių išlaikymas gali dar didesne našta užgulti valstybės ir visuomenės pečius", rašoma laiške.

Iki kito trečiadienio Vyriausybė ketina apsispręsti, ar azartinius žaidimus turės reglamentuoti įstatymas, ar užteks Vyriausybės nutarimo, kuriuo siūloma pataisyti Įmonių įstatymą, draudžiantį tokius žaidimus.

Parengtas Azartinių lošimų įstatymo projektas numato įteisinti azartinius lošimus - bingo, ruletes, kortas, kauliukus bei totalizatorius. Numatyta, kad lošimų namai bus steigiami užsienio turistų labiausiai lankomose vietose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Nidoje.

Prognozuojama, jog įteisinus azartinius lošimus kasmet į biudžetą būtų gauta maždaug 25 mln. litų. Latvijos biudžetas iš azartinių lošimų ir loterijų pernai gavo 25 mln. litų, Estijos - 12 mln. litų. Po 50 proc. surinktų mokesčių atitektų valstybės ir savivaldybių biudžetams.