Vyriausybės siūlymas mamoms: 100 proc. atlyginimo metus arba 70 proc. ir 40 proc. – dvejus metus, lubos – iki 2,5 tūkst. Lt (atnaujinta 15.35)

 (1432)
Motinystės (tėvystės) išmokos nuo 2011-ųjų liepos turėtų gerokai sumažėti. Vyriausybė trečiadienį palaimino ankstesnius siūlymus – leisti rinktis vaiką prižiūrėti metus ir gauti kompensuojamojo atlyginimo dydžio išmoką ar dvejus metus, bet gauti gerokai mažesnes išmokas (70 proc. ir 40 proc.), kartu pažeminti vadinamąsias „lubas“ iki maždaug 2,5 tūkst. Lt po mokesčių. Tačiau jei pasirinktų ilgesnes atostogas, antrais metais tėvai galėtų dirbti ir gauti papildomų pajamų.
Vyriausybės siūlymas mamoms: 100 proc. atlyginimo metus arba 70 proc. ir 40 proc. – dvejus metus, lubos – iki 2,5 tūkst. Lt (atnaujinta 15.35)
© A.Solomino nuotr.

„Šie pakeitimai duos 670 mln. Lt bendrą taupymo efektą“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius. Tiesa, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas vėliau patikslino, kad tiek kasmet pavyks sutaupyti tik po kelerių metų, kai tėvai gaus tik tokio dydžio, kokios siūloms dabar, išmokas.

Kad siūlymai įsigaliotų, jiems dar turi pritarti Seimas. Pakeitimai turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos, kad nenukentėtų dabar besilaukiančios moterys. Mažesnes išmokas gautų tik tie tėvai, kuriems jos priklausytų nuo 2011-ųjų liepos.

D. Jankauskas: parama šeimai matuojama ne vien pinigais

Tėvai galės patys nuspręsti, kiek laiko būti vaiko priežiūros atostogose, tačiau bendra išmokos suma jiems bet kuriuo atveju sumažės. Jei mama ar tėtis nuspręstų mažylį prižiūrėti vienus metus, kas mėnesį gautų 100 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio išmoką, bet ne daugiau nei „lubos“. O jei ir toliau norėtų dvejų metų atostogų, pirmais metais gautų 70 proc., o antrais – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio išmokos.

Mažylius prižiūrintiems tėčiams ir mamoms žadama leisti dirbti antrais vaiko priežiūros atostogų metais, jei jie pasirinktų ilgesnes atostogas. Anot D. Jankausko, tėvai galės dirbti ne tik pagal autorines sutartis, bet ir, pavyzdžiui, grįžti į savo darbovietę ir gauti įprastą atlyginimą „Pagrindinis apsisprendimo motyvas buvo pasirinkimo galimybės numatymas, kad kiekviena šeima, auginanti vaikelį, galėtų įvertinti savo sąlygas ir pagal asmeninę situaciją pasirinkti. Taip pat – valstybės galimybių pasvėrimas ir kiek ji gali šiuo atveju sau leisti. Kartu yra siekis, kad būtų pasirinktas lankstesnis motinystės išmokos kelias“, – aiškino ministras.

Šiuo metu pirmaisiais vaiko auginimo metais jį prižiūrinčiam tėčiui ar mamai mokama 100 proc., o antraisiais – 85 proc. buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos“ (5850 Lt prieš mokesčius). Jau anksčiau buvo nuspręsta motinystės (tėvystės) išmokas nuo liepos mažinti 10 proc. (tai galios metus), o „lubas“ – iki 4680 Lt prieš mokesčius.

Nuo motinystės (tėvystės) išmokų nuskaitomas gyventojų pajamų mokestis taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Išmoka skaičiuojama atsižvelgiant į atlyginimą, gautą per 12 mėnesių iki jos mokėjimo pradžios.

Vyriausybė svarstė galimybę „lubas“ sumažinti iki 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (maždaug 2200 Lt), tačiau galiausiai nuspręsta jas nuleisti iki 2,5 draudžiamųjų pajamų dydžio (dabar tai sudaro 2925 Lt prieš mokesčius arba maždaug 2,5 tūkst. Lt po mokesčių).

Iki 2008-ųjų „Sodra“ vaiko priežiūros atostogas tėvams apmokėjo vienus metus. Nuo 2007 m. liepos motinystės pašalpos dydis iki kūdikiui sukaks pusė metų siekė 100 proc. gautos algos, o už likusį pusmetį – 85 proc., o 2007-ųjų pabaigoje Seimas motinystės atostogas pailgino dukart.

Klausiamas, kodėl konservatoriai-krikdemai, kurių pastangomis Seimas priėmė Šeimos koncepciją, ėmėsi vėl mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, D. Jankauskas teigė: „Šeima, kaip vertybė, vargu ar gali būti matuojama vien pinigais. Kaip Tėvynės sąjungos žmogus, kaip trijų vaikų tėvas esu įsitikinęs, kad pinigine išraiška pasverti viską, kiek ir kaip valstybė padeda šeima, gimdančiai ir auginančiai vaikus, nusakoma ne vien motinystės išmoka.“

Anot jo, parama šeimai taip pat apima geresnes sąlygas derinti šeimą ir darbą, galimybę lanksčiau pasirinkti vaiko auginimo sąlygas ar kelioms šeimoms sukurti minidarželį ir imtis prižiūrėti viena kitos vaikus, kad tėvai neiškristų iš darbo rinkos.

„Ligos ir motinystės draudimo įmokos sudaro maždaug 800 mln. Lt, pernai buvo išmokėta daugiau nei 2,2 mlrd. Lt. Skolindamiesi kiekvienais metais ir šiandien mokėdami tą skirtumą, tiems patiems vaikams, dėl kurių auginimo šiandien diskutuojame, užkrauname naštą, už kurią jie valstybei tikrai nepadėkotų“, – pažymėjo D. Jankauskas.

Tikisi sutaupyti iki 1,5 mlrd. Lt

Jau anksčiau Vyriausybė apsisprendė ir kitąmet valdininkų atlyginimų negrąžinti į prieškrizinį lygį (jie buvo sumažinti iki šių metų pabaigos), taip pat palikti 2 proc. pervedimus į privačius pensijų fondus (anksčiau šis dydis siekė 5,5 proc.)

Nuo 2012 m. žadama pradėti ilginti pensinį amžių, moterims kas metus pridedant 4 mėnesius, o vyrams – po 2 mėnesius. Tokiu atveju 65 metų pensinio amžiaus riba būtų pasiekta 2026 m. Dabar moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.

Siūloma nuo kitų metų nebeskirti naujų I ir II laipsnio valstybinių pensijų nusipelniusiems gyventojams.

Atitinkamos pataisos artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimą. Jos, anot A. Kubiliaus, leis sutaupyti 1,3-1,5 mlrd. Lt. Per artimiausius dvejus metus biudžeto deficitą ketinama sumažinti 4,5 mlrd. Lt, iš kurių apie 2 mlrd. Lt pajamų tikimasi iš atsigaunančios ir „šešėlinės“ ekonomikos, apie 2 mlrd. Lt ketinama sutaupyti, o dėl likusios dalies dar bus sprendžiama.

Biudžeto deficitas šiemet turėtų siekti 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jis dengiamas paskolomis. Vyriausybė siekia, kad 2012 m. biudžeto deficitas sumažėtų iki 3 proc. BVP.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Lietuvos istorija kitaip: patriotiškumą stiprins lietuviškais komiksais (66)

Senovės Lietuvos valdovai, kariai, paprasti viduramžių Lietuvos žmonės, kryžiuočiai ir kiti iš Lietuvos istorijos knygų girdėti, bet ne visada matyti veikėjai bei jų nuotykiai pilyse, miestuose, miškuose ir pelkės, kuriuose gyvena to laikmečio lietuviui visiškai realios mitinės būtybės. Tokį intriguojantį turinį žada lietuviškų istorinių komiskų autoriai.

Orai: vasara nepasikuklins – sugrąžins karštį ir saulę (6)

Vasara dar kartą primins apie save. Ir tai bus tikrai ne kuklus priminimas.

Ekspertai: J. Bideno vizito tikslas – nuraminti Baltijos valstybes, nusiųsti žinutę Rusijai (150)

Kadenciją baigiančio Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno antradienio vizitą Rygoje ekspertai vertina ir kaip siekį nuraminti Baltijos valstybes po kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimų, ir kaip galimą žinutę Rusijai.

Penkios šalys, tarp jų – Lietuva, ragina ištirti komunizmo nusikaltimus (82)

Penkių valstybių teisingumo ministrai antradienį Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti proga paskelbė pareiškimą, kuriame ragina ištirti komunizmo režimų nusikaltimus.

Vilniaus mero R. Šimašiaus sprendimas dėl Ukrainos pribloškė ir politikus, ir visuomenininkus (982)

Rugpjūčio 24-ąją, Ukrainos Nepriklausomybės dieną, šios sukakties 25-mečiui skirtus renginius Lietuvoje organizuojančius visuomenininkus pribloškė Vilniaus miesto mero liberalo Remigijaus Šimašiaus sprendimas – neleisti trečiadienio vakarą Ukrainos nacionalinės vėliavos spalvomis apšviesti Trijų Kryžių kalno skulptūros Vilniuje.