Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 10-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, gyventojų pasitikėjimas Vyriausybe ir Seimu per mėnesį smuko atitinkamai 6 ir 5 procentiniais punktais. Ministrų Kabinetas ir parlamentas neteko didžiausios dalies visuomenės pasitikėjimo.
Ne itin palankiai ruduo prasidėjo dar keturioms institucijoms – Lietuvos bankui, policijai, Valstybės saugumo departamentui ir Valstybės kontrolei. Pasitikėjimais kiekviena iš jų sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Apskritai šalies gyventojai laikėsi skeptiškos pozicijos, tad didesnio pasitikėjimo kredito sulaukė tik komerciniai bankai, kurių reitingas didėjo 3 procentiniais punktais. Tačiau didelės reikšmės bankų reitingui šis ūgtelėjimas neturėjo, mat jais vis dar nepasitikėjo 58 proc. visuomenės. Didesnio nepalankumo rugsėjį sulaukė tik Seimas, kurį nepatikimu laikė 72 proc. gyventojų.
Kaip ir anksčiau, daugiausiai abejonių dėl patikimumo lietuviams kėlė teismai (jais nepasitikėjo 57 proc. apklaustųjų), Vyriausybė (nepasitikėjo 57 proc.), muitinės (nepasitikėjo 53 proc.) ir prokuratūra (nepasitikėjo 51 proc.).
Kaip parodė rudens pradžioje vykusi apklausa, patikimiausių šalies institucijų Olimpas išliko nepakitęs: gyventojai ir toliau labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitikėjo 88 proc.), Bažnyčia (pasitikėjo 71 proc.) ir Prezidento institucija (pasitikėjo 67 proc.).
Pasitikėjimą gyventojams taip pat kėlė krašto apsauga (pasitikėjo 64 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (pasitikėjo 59 proc.), „Sodra“ (pasitikėjo 58 proc.), Lietuvos bankas (pasitikėjo 56 proc.), policija (pasitikėjo 56 proc.), žiniasklaida (pasitikėjo 56 proc.) ir Konstitucinis Teismas (pasitikėjo 53 proc.).
Dar keturiomis institucijomis -Valstybės saugumo departamentu, savivaldybėmis, Valstybės kontrole ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – didesnė dalis apklaustų gyventojų labiau pasitikėjo nei nepasitikėjo.
Pusė Lietuvos gyventojų nepatenkinti, kaip šalyje veikia demokratija
Nepatenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje dalis sudaro maždaug pusę vyresnių nei 15 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu bendrovės "Baltijos tyrimai" rugsėjo 10-17 dienomis atlikta apklausa.
Rugsėjį 52 proc. respondentų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o beveik keturi iš dešimties, 37 proc., buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. Dešimtadalis - 11 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Panašūs gyventojų vertinimai šiuo klausimu buvo tiek prieš mėnesį, tiek ir prieš metus.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei pajamomis per 2500 litų per mėnesį, apklausti studentai ir moksleiviai, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis - iki 1500 litų šeimos pajamomis per mėnesį, pensininkai ir bedarbiai, lenkų ir rusų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Kaip ir prieš mėnesį, demokratijos veikimu šalyje labiau patenkinti Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai, o labiausiai nepatenkinti yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, partijos Tvarka ir teisingumas bei Darbo partijos rinkėjai.