Kultūros ministerijos nuomone, norint Valdovų rūmų atkūrimą pripažinti valstybei svarbiu kultūriniu projektu nėra būtina atlikti atitinkamos tvarkos procedūrų - taip esą būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos ir laikas.
Kultūros ministerijos parengtame nutarimo projekte teigiama, kad atkūrus LDK Valdovų rūmus, "jie reprezentuos Lietuvos valstybę, bus pritaikyti visuomenės kultūrinėms ir edukacinėms reikmėms, apsaugotos atidengtos autentiškos kultūros paveldo vertybės, geriausiai šiam tikslui tinkamoje Vilniaus vietoje sukurtas unikalus kultūros infrastruktūros objektas".
Vyriausybės pasitarime kviečiami dalyvauti Kultūros ministerijos, Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovai.
Viešųjų pirkimų tarnyba, pasak jos vadovo, konstatavo, kad Valdovų rūmų atstatymo viešųjų pirkimų statybų darbų sutartis su dabartiniais statybų rangovais turi būti nutraukta, tačiau generalinis statybų rangovas Panevėžio statybos trestas sutarties nutraukimo atveju žada kreiptis į teismą.
Kultūros ministerijos ieško sprendimo užtikrinti Valdovų rūmų atkūrimo tęstinumą, kad iki 2013 metų būtų baigtas Valdovų rūmų atkūrimo pirmasis etapas ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetį rūmuose galėtų vykti aukščiausio politinio lygmens susitikimai. Ministerijos atstovų teigimu, sutarties su statybų rangovu nutraukimas padarytų materialinę žalą, o rūmų konservavimo darbai irgi nemažai kainuotų.
Pirmojo etapo darbams, rangovų skaičiavimais, dar reikės 32 mln. litų. Šiems metams Valdovų rūmų atkūrimo darbams numatyta skirti pusę šios sumos - 16 mln. litų.
Visiems Valdovų rūmams atkurti, skaičiuojama, reikės per 360 mln. litų. Teigiama, kad rūmų atkūrimo kaina nuo 2001 metų padidėjo daugiau kaip 250 mln. litų. Generalinė prokuratūra praėjusį rudenį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus.