Vyriausybė skaičiuos "moksleivio krepšelio" dydį

 (2)
Vyriausybė trečiadienį pritarė bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatoms, kurios paremtos principu "pinigai paskui mokinį".
Kaip žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis, ministerijoms pavesta nustatyti "moksleivio krepšelio" dydį. Ministras teigė, jog šis dydis galėtų būti apie 1,5 tūkst. litų per mokslo metus.

Į šį "moksleivio krepšelį" įeina pinigai, skirti ugdymo procesui - mokytojų atlyginimas, vadovėlių, mokymo priemonių įsigijimui, kaimo mokyklose - moksleivių vežimui į mokyklas .

Pasak K. Platelio, mokyklų finansavimo reforma reikalinga ne tam, kad būtų sutaupyti pinigai, o tam, kad jie būtų efektyviau panaudoti.

Ministras prognozavo, kad skirtumas tarp miesto ir kaimo "moksleivio krepšelio" bus, nes kaimo mokyklose yra mažesnės klasės, tačiau jis neturėtų skirtis įvairiuose miestuose.

Šis lėšų skirstymo principas bus įvedamas nuo kitų metų, tačiau kol kas mokykloms tik rekomenduojamas. Privalomas šis principas taps nuo 2002 metų. Lėšos mokykloms pagal "moksleivio krepšelio" dydį kol kas bus skirstomas tik savivaldybėse, o vėliau ir savivaldybėms iš biudžeto bus skiriamos lėšos pagal mokinių skaičių.

Ši tvarka įvedama pagal principą "pinigai paskui mokinį". Šis principas reiškia, kad nustatomas vieningas išlaidų, būtinų privalomojo pagrindinio mokslo standartui pasiekti, lygis vienam mokiniui.

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, mokiniai ir jų tėvai gali pasirinkti, kokią mokyklą lankyti, ir mokyklų finansavimas priklauso nuo šio pasirinkimo. Kiekvienas mokinys, ateidamas į mokyklą, "atsineša" šį krepšelį, o mokyklos gali savarankiškai spręsti, kaip panaudoti gaunamas lėšas. Todėl geresnės, noriau pasirenkamos mokyklos gaus daugiau lėšų, galės tobulinti ugdymo procesą. Prasčiau besitvarkančias tai privers pasitempti ir persitvarkyti.

Šiuo metu išlaidos vieno mokinio ugdymui atskirose savivaldybėse labai skiriasi, švietimo lėšos nėra efektyviai panaudojamos. Iš dalies tai lemia kaimo ir miesto specifika, tačiau daugiausia šie skirtumai susidaro dėl to, kad mokyklų tinklas nėra racionalus, daug kur yra neužpildytų klasių.

Pakeitus finansavimo tvarką, savivaldybės turės imtis priemonių šio tinklo pertvarkymui, kad mokyklos galėtų išsiversti su normatyvine lėšų suma. Mokiniams renkantis mokyklas, mokymo įstaigų tinklas susiklostys toks, koks bus priimtiniausias jiems ir jų tėvams. Jei "pinigai paskui mokinį" seks ir jam keliaujant iš vienos savivaldybės į kitą, bus išspręsta vienos savivaldybės teritorijoje gyvenančių, bet kitos savivaldybės teritorijoje besimokančių mokinių finansavimo problema. Kadangi į besimokančiojo "krepšelį" galės pretenduoti ir nevalstybinės mokyklos, sustiprės jų tinklas ir mokinių bei jų tėvų pasirinkimo galimybės, mano Vyriausybė.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl K. Pūko ginklo (12)

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, kai Seimo narys Kęstutis Pūkas į Seimą atsinešė pistoletą.

S. Skvernelis: už neteisėtus pastatus atsakingoms institucijoms turi mažėti finansavimas (21)

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo mažinti finansavimą institucijoms, kurios yra atsakingos už neteisėtai statiniams Nidoje ir Juodkrantėje išduotus leidimus. Anot jo, valstybė turės kompensuoti žalą už nugriautus pastatus, todėl ji privalo susigrąžinti pinigus.

Mįslė: kaip M. Bastys gavo leidimą dirbti su slapta informacija 2006 m. (13)

Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta didžiulės apimties informacija apie parlamentaro Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos piliečiais bei prieštaringais verslininkais yra tikrai rimta, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

Valstiečiai meta rimtą iššūkį emigracijai (138)

Didžiausia Seime valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija inicijuoja nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos stabdymo.

D. Jauniškis: jei VSD tikrintų visus Seimo narius, nieko kito neveiktų (21)

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad neįmanoma patikrinti visų Seimo narių dėl jų ryšių ar pažeidžiamumo, nes tai milžiniškas darbas. Šiuo metu VSD atlieka patikrinimą tų parlamentarų, kurie turi gauti leidimą dirbti su slapta informacija pagal einamas pareigas.