Vyriausybė pritarė liberaliajam projektui dėl asmenvardžių rašymo

 (195)
Vyriausybė pirmadienį pritarė įstatymo pataisoms, kurios atvertų kelią pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

„Mes pritarėme projektui, kuriame būtų galima pirmajame puslapyje rašyti asmenvardžius ta kalba, kuria yra originali žmogaus pavardė rašoma“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Galutinį sprendimą dėl įstatymo priims Seimas.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.

Pataisos leistų vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje užrašyti Lietuvos lenkams, jeigu norintis tai padaryti asmuo pateiktų nelietuviškos pavardės variantą pagrindžiantį šaltinį.

Tokią galimybę turėtų ir užsieniečio pavardę po santuokos perėmę lietuviai.

Seimas taip pat svarsto alternatyvią pataisą, kuri leistų vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis užsirašyti papildomame paso puslapyje. Vyriausybė šiam projektui nepritarė.

Ministrų kabineto sprendimas neįpareigoja Seimo narių palaikyti konkretaus projekto.

Penktadienį Teisingumo ministerijos registruotame Vyriausybės išvados projekte buvo numatyta nepritarti tiek konservatyviosioms, tiek liberaliosioms pataisoms, tačiau šis projektas po kelių valandų buvo išimtas ir vietoje jo registruotas kitas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su w ar x, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai sako, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Trys konservatoriai siūlo vertinti meninių filmų turinį (16)

Keli Seimo konservatoriai pirmadienį pranešė raginantys ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę - Jonsson įvertinti, ar kino filmų priežiūros negalėtų vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

Rekordinis būsimų pirmokų skaičius Vilniuje – steigiamos papildomos klasės (13)

Į sostinės mokyklas jau užsiregistravo daugiau kaip 6,8 tūkst. pirmokų, papildomai steigiamos pirmosios klasės 15 mokyklų – šį rudenį pirmąsias klases pradės lankyti apie 400 daugiau vaikų nei pernai.

Lietuvis atskleidė kitą emigracijos pusę: 4 darbuotojai apgyvendinti 6 kv. m. dydžio garažuose (84)

Iš Lietuvos išvykęs Laurynas nori perspėti visus, kurie mano, kad emigrantų gyvenimas lengvesnis ir geresnis.

Įvertino Gedimino kalno tvarkymą: bandoma išsaugoti nesąmones (43)

Gedimino kalnas Lietuvai toks svarbus simbolis, kad valdžia bijo kažką daryti, LRT radijui sako tinklaraštininkas Ričardas Savukynas-Rokiškis Rabinovičius.

Derybos prasidėjo: ministerijos turi sutaupyti apie 187 mln. eurų (11)

Pirmadienį prasideda oficialios diskusijos dėl vadinamojo Vyriausybės „pokyčių krepšelio“.