Todėl ministerija siūlo priimti sprendimą sustabdyti valstybinių pensijų sistemos plėtimą bei sumažinti jau skiriamų valstybinių pensijų dydžių skirtumus.
Labiausiai taupymo naujoves turėtų pajusti didžiausias, vidutiniškai 700 litų dydžio valstybines pensijas gaunantys pareigūnai ir kariai, kurių išmokoms išleidžiama didžiausia visų valstybinių pensijų dalis.
Po 20-ies metų darbo dėl ypatingų sveikatos ir fizinės formos reikalavimų pensininkais tampantys kariai ir pareigūnai gauna nuo jų darbo užmokesčio priklausančias valstybines pensijas. Jei karys ar pareigūnas lieka dirbti sistemoje, jam su atlyginimu mokamas trečdalis užtarnautos valstybinės pensijos.
Siūloma palaipsniui pareigūnų ir karių tarnybos trukmę iki pensijos gavimo pailginti nuo 20 iki 25 metų, valstybines pensijas skirti tik tiesiogiai operatyvinę veiklą atliekantiems kariams ir pareigūnams, nebeskirti valstybinių pensijų dėl sveikatos atleistiems, bet nepripažintiems invalidais pareigūnams ir kariams, nebemokėti 138 litų priedo be darbo likusiems valstybines pensijas gaunantiems kariams ir pareigūnams.
Šiomis priemonėmis kasmet tikimasi sutaupyti maždaug 5 mln. litų.
Taip pat siūloma nebemokėti 138 litų dydžio valstybinę našlių pensiją asmenims, kurie gauna našlių priedą kartu su socialinio draudimo pensija ir nebemokėti 138 litų dydžio nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensijos asmenims, kurie sulaukia senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti I arba II grupės invalidais.
Valstybinių pensijų sistemos plėtimas pasireiškia tuo, kad 1994 metais priimtas valstybinių pensijų įstatymas, numatantis specialias išmokas nusipelniusiems arba nukentėjusiems asmenims bei kariams ir pareigūnams, buvo nuolatos papildomas naujomis asmenų grupėmis.
Paskutinis toks pavyzdys - Seimo socialdemokrato Algimanto Salamakino idėja papildyti valstybines pensijas gaunančių asmenų sąrašą buvusiais eiliniais sovietinių partinių ir represinių struktūrų darbuotojais. Šiam projektui sausio viduryje pritarė ir Vyriausybė, nors SADM tuo metu jau rengė koncepciją dėl valstybinių pensijų sistemos plėtimo sustabdymo.
Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos svarstymas turėtų būti įtrauktas į artimiausių savaičių Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Spalį Vyriausybei turi būti pateikta nauja Valstybinių pensijų įstatymo redakcija, o taupymą skatinančios naujovės turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Valstybinės pensijos Lietuvoje mokamos daugiau nei 100 tūkst. asmenų.