„2009-ieji buvo įtempti – unikalūs savo iššūkiais, problemomis ir sprendimais. Tai buvo tikro darbo, rimtų sprendimų, o ne populizmo metai“, – teigiama ataskaitoje.
„2010 m. nebus lengvesni, bet tikime – bus kitokie. 2009 m. svarbiausias prioritetas buvo finansų sistemos stabilumas, todėl nuolat vartojome tik du žodžius: „biudžetas“ ir „deficitas“, dar šiek tiek – „parama verslui“. Šiais metais pagrindiniai žodžiai bus „nedarbo mažinimas“ ir „darbo vietų išsaugojimas“, o šalia to svarbiausia – sisteminė pertvarka, susijusi su valstybės valdymo modernizavimu ir struktūrine reforma sveikatos, švietimo bei socialinėje srityse“, – aiškina Vyriausybė.
Pagal Seimo statutą, kasmet Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą. Vėliau ji svarstoma komitetuose, o parlamento posėdyje surengiama diskusija, po kurios gali būti priimta rezoliucija.
Mokesčių reforma leido sutaupyti 1,5 mlrd. Lt?
Kaip teigiama ataskaitoje, pernai ūkis nusmuko iki 2006 m. Jos pirmtakė esą „populistiškai siūlė biudžeto išlaidas ne mažinti, bet net gerokai padidinti“. „Jeigu nebūtume ėmęsi esminių priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, didėjančios biudžeto pajamų ir išlaidų žirklės galėjo sukelti rimtą grėsmę lito stabilumui ir nuvesti šalį graikiškos saviapgaulės keliu ar sugrąžinti į išorinės Tarptautinio valiutos fondo priežiūros laikus. Finansų ministerijos skaičiavimais, šalies biudžeto deficitas 2009 m., jeigu Vyriausybė nebūtų įgyvendinusi radikalių deficito mažinimo priemonių, galėjo pasiekti beveik 18 proc. BVP“, – teigiama dokumente.
Užpernai, paskutiniais socdemų dominuojamos Vyriausybės darbo metais, „Sodros“ biudžeto deficitas siekė 1,2 mlrd. Lt, jam finansuoti buvo išnaudotos visos rezervo lėšos. Valstybė 2008 m. pabaigoje nebuvo pasirengusi atremti krizę – „ankstesnė Vyriausybė neparengė jokio plano ir neigė pačios krizės galimybę“, šalis „nebuvo sukaupusi jokių finansinių atsargų, turėjo tik išpūstus socialinius įsipareigojimus“. Valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 3,2 proc. BVP. Biudžeto išlaidos valdymui, palyginti su 2006 m., išaugo beveik du kartus iki 1,718 mln. Lt.
Mažinti valdžios sektoriaus išlaidas ir didinti pajamas pavyko „tik todėl, kad nuo pat pradžių sutarėme laikytis dviejų ypač svarbių nuostatų – solidarumo ir tarimosi“. Ataskaitoje pažerta skaičių, kiek mažinti Seimo ir Vyriausybės narių atlyginimai, jų reprezentacinės ir biudžeto viešosios išlaidos. Saulėlydžio komisijos siūlymu, atsisakyta 814 pareigybių, kurios laisvos buvo ilgiau kaip 6 mėnesius. Įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, didžiausias leistinas pareigybių skaičius buvo sumažintas 4 660; buvo panaikintos 3 386 užimtos pareigybės. Įgyvendinus šias rekomendacijas, šiemet tikimasi sutaupyti apie 12,5 mln. Lt.
Buvo išplėstas draudžiamųjų socialiniu draudimu ratas, sumažintos įmokos į pensijų fondus, pensijų nepriemokų 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams išmokėjimo pabaiga nukelta iki 2012-ųjų, nuspręsta dvejus metus perskaičiuoti socialines išmokas.
Pernai dukart pakeitus biudžetą esą pavyko sutaupyti maždaug 4 proc. BVP (apie 3,4 mlrd. Lt). Mokesčių reforma leido papildomai surinkti apie 1,5 mlrd. Lt pajamų. Pridėtinės vertės mokesčio, jį padidinus nuo 18 proc. iki 21 proc. ir panaikinus daugumą lengvatinių tarifų, esą surinkta apie 755 mln. Lt daugiau. Padidinus akcizus už cigaretes, alkoholinius gėrimus ir variklių kurą, papildomai gauta apie 650 mln. Lt, pelno mokesčio tarifą padidinus nuo 15 proc. iki 20 proc. – apie 280 mln. Lt.
Sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir pakeitus neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo mechanizmą biudžetas neteko 250 mln. Lt.
Nors bedarbių skaičius nepaliaujamai didėjo ir neseniai perkopė 300 tūkst., Vyriausybė tvirtina daug dėmesio skyrusi užimtumui skatinti ir nedarbui mažinti. Užimtumo rėmimo įstatymas esą suteikė daugiau galimybių įsidarbinti, taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones – perkvalifikavimą, subsidijuojamą įdarbinimą, paramą darbo vietoms steigti, bedarbių teritorinio judrumo rėmimą, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, darbo rotaciją, viešuosius darbus ir kita. Buvo įdarbinta beveik 122 tūkst. asmenų; aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis pasinaudojo 47,5 tūkst., o veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo apie 18 tūkst. asmenų.
3 proc. biudžeto deficito tikisi tik 2012 m.
Įgyvendinamas priemones „teigiamai įvertino partneriai ES ir tarptautinės finansų rinkos“. „Ryžtingi Vyriausybės veiksmai leido išsaugoti tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą, todėl mums pavyko palankesnėmis sąlygomis pritraukti finansinių išteklių.“ Pernai „akivaizdžiai pagerėjo“ einamosios sąskaitos balansas, kuriam iki tol buvo būdingas didelis deficitas. 2008 m. einamosios sąskaitos balansas buvo -11,9 proc. BVP, o pernai tapo teigiamas ir III ketvirtį pasiekė 3 proc.
Vyriausybė giriasi išlaikiusi ir sutvirtinusi pasitikėjimą fiksuotu lito kursu, smarkiai sumažėjusiu atotrūkiu tarp lito ir euro palūkanų normų, suvaldyta infliacija (2009 m. gruodį, palyginti su ankstesniais metais, vartojimo prekių ir paslaugų kainos pakilo vos 1,3 proc., o 2008 m. gruodį analogiškas rodiklis siekė 8,5 proc.).
Lietuva žada ir toliau išlaikyti griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu ir siekti prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks Mastrichto kriterijus. Tiesa, dėl „ankstesnės finansų politikos nulemtų problemų, kurios dėl ekonominio sunkmečio nesudaro galimybės Vyriausybei artimiausiu metu pasiekti subalansuoto biudžeto tikslo“, siekis neviršyti 3 proc. BVP deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičiamas siekiu sumažinti pernelyg didelį deficitą iki 2012 m.
Užduotis 2010-iesiems – valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti ne didesnį už 8,1 proc. BVP, stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti investicijas. Viliamasi, kad kitąmet deficitas neviršys 5,8 proc., o 2012 m. – 3 proc. BPV.
Recesija Lietuvoje buvusi trumpiausia Iš Baltijos šalių (truko 4 ketvirčius, Estijoje – 7 ketvirčius, o Latvijoje – 8 ketvirčius). Vasarį tarptautinė skolinimosi reitingų agentūra „Standard & Poor's“, o kovą „Fitch Ratings“ pagerino šalies skolinimosi perspektyvą – iš neigiamos ji tapo stabili.
Giriasi sparčiai sprendę pasienyje įstrigusių vežėjų problemas
Ataskaitoje Vyriausybė džiaugiasi „sėkmingai startavusia aukštojo mokslo reforma“, ambicinga sveikatos apsaugos sistemos pertvarka, kuria „sukursime veiksmingesnį sveikatos priežiūros įstaigų tinklą“, siekiame „sumažinti sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo sąnaudas, ligoninių valdymo, ūkines išlaidas ir atskiroms ligoninėms reikalingas investicijas“ (taip planuojama sutaupyti 270-343 mln. Lt).
„Nuo praėjusių metų įvedus atskirą sveikatos draudimo mokestį (atskyrus jį nuo gyventojų pajamų mokesčio) pagausėjo sveikatos draudimo įmokų mokėtojų ir buvo sugriežtinta šių įmokų surinkimo kontrolė“, – rašoma dokumente. Taip pat esą buvo užtikrintas socialinių išmokų mokėjimas ir parama jautriausiai visuomenės daliai.
Pasak Vyriausybės, 2009 m. buvo operatyviai spręstos šalies vežėjų problemos, pritrūkus leidimų vežti krovinius į Rusiją ir iš jos, išsiderėta papildomų. Vežėjai Latvijos-Rusijos pasienyje pernai buvo įstrigę ir rugpjūtį, ir gruodį. Jų nuostoliai dėl priverstinių prastovų Latvijos ir Rusijos pasienyje pernai gruodį galėjo pasiekti 6,5 mln. Lt. Nors dabar Vyriausybė giriasi, kad operatyviai ėmėsi vežėjų problemų, pernai Seimo pirmininkė Irena Degutienė dėl to buvo pažėrusi nemažai priekaištų tuomečiam užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui.
Prisiima nuopelnus dėl laimimo „karo keliuose“
Vyriausybė taip pat giriasi pasiekusi „itin reikšmingą pagerėjimą“ saugaus eismo srityje: „Skaičiai džiuginantys – daug mažesni už tuos, kurie išprovokavo sąvoką „karas keliuose“. Lietuvos keliuose pernai žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 m.“
Pernai buvo užregistruoti 3,8 tūkst. eismo įvykių – penktadaliu mažiau už ankstesnius metus (2006 m. – 6,7 tūkst., 2007 m. – 6,4 tūkst., 2008 m. – 4,8 tūkst.). Žuvusiųjų sumažėjo ketvirtadaliu – iki 370 (ankstesniais metais atitinkamai buvo 760, 740 ir 499). Panašiai sumažėjo ir sužeistųjų – iki 4,5 tūkst. (anksčiau – 8,3 tūkst., 8 tūkst. ir 5,8 tūkst.). Beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs eismo dalyviai: 2009 m. – 288, 2008 m. – 508.
Anot Vyriausybės, šioms tendencijoms įtakos turėjo įvairios priemonės: sugriežtinta atsakomybė už leistino greičio viršijimą, vairavimą išgėrus ar neturint vairuotojo pažymėjimo, chuliganišką vairavimą, saugos diržų nenaudojimą, taip pat – socialinė reklama, visuomenės švietimas, didelis žiniasklaidos vaidmuo propaguojant visuomenės nepakantumą pažeidėjams, veiksmingas policijos darbas, inžinerinių priemonių diegimas. 2009 m. buvo baigti įrengti radarai (iš viso – 151).
„Laimėję „karo keliuose“ mūšį įrodėme, kad nėra tikslų, kurių negalėtume pasiekti sutelktomis pastangomis“, – pažymėta ataskaitoje.
Tačiau joje neatkreiptas dėmesys, kad esminės įstatymų pataisos, padėjusios laimėti šį mūšį, buvo priimtos ankstesnės kadencijos Seime, vėliau buvo keičiamos tik kai kurios nuostatos. Avarijų, žuvusiųjų ir sužeistųjų sparčiai mažėti ėmė jau 2008 m., įsigaliojus minėtiems pakeitimams.