Laiške, kurį pasirašė pats V. Tomaševskis, gausus būrys Lenkijos europarlamentarų bei vienas vengras, kreipiamasi į Europos Tarybos pirmininką Hermaną van Rompuy, Europos Komisijos vadovą Jose Manuelį Barroso ir ES pirmininkaujančios Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.
Lenkų padėtis „drastiškai pablogėjo“
„Lietuvos Respublika yra daugiatautė valstybė, kai kuriuose rajonuose vietinės kilmės lenkų mažuma sudaro daugumą gyventojų ir gyvena šiuose kraštuose jau 700 metų. Šalčininkų rajone gyvena 79 proc. lenkų, Vilniaus rajone – 61 proc., o sostinėje Vilniuje – 18,7 proc. Nuo Lietuvos įstojimo į ES, t.y. nuo 2004 m., lenkų mažumos situacija šioje valstybėje drastiškai pablogėjo“, - rašoma dokumente.
Europarlamentarai stebisi, mat ES teisės aktų perkėlimas į Lietuvos teisinę sistemą turėtų gerinti mažumų padėtį, o realybė esą atrodo atvirkščiai.
„Deja, Lietuvos Respublikoje yra priešingai, o Lietuvos valdžios veiksmai neabejotinai turi diskriminacinį pobūdį, nesuderinamą su ES galiojančiais teisės aktais“, - tvirtina politikai.
Europarlamentarai taip pat pateikia ilgą sąrašą Lietuvos valdžios sprendimų, kurie esą prastina lenkų tautinės mažumos padėtį. Šiame sąraše atgulė tiek Švietimo įstatymas, tiek lenkų kalbos naudojimo valstybinėse įstaigose apribojimai, tiek dvikalbių užrašų draudimas, tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kuriame pabartas V. Tomaševskis. Tiesa, šį sprendimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis jau panaikino per teismą.
Laiške taip pat tvirtinama, kad valdžios veiksmai lenkų atžvilgiu tiesiogiai prisideda prie šalyje augančio nacionalizmo.
„Diskriminaciniai valdžios veiksmai veikia augantį rasistinių, ksenofobiškų bei antisemitiškų poelgių skaičių, (...) kurių pavyzdžiu buvo 2011 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo dienos eitynės su šūkiais „Lietuva lietuviams“, „Už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą“ bei užrašo „Juden raus“ atsiradimas ant vienintelės Vilniaus sinagogos“, - rašoma dokumente. Europarlamentarai taip pat pažymi, kad kovo 11-osios eitynes organizavo Ričardas Čekutis, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene.
„Gerbiami ponai, XXI amžiaus Europoje negali būti vietos akivaizdžiai ir atvirai bet kokios, , o juo labiau – vietinės kilmės tautinės mažumos diskriminacijai. ES turi ryžtingai reaguoti į sąjunginės teisės pažeidimus, kuriuos leidžia Lietuvos Respublika, kad duoti atkirtį persekiojimui dėl etniškumo ir tautybės“, - teigia 26 lenkų politikai ir vienas vengras.
Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Vengrijos vadovų politikai prašo imtis griežtų veiksmų ginant Lietuvos lenkų teises, idant Lietuvoje liautųsi šios tautinės mažumos diskriminavimas, o šalis pradėtų paisyti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus.
Protestai Lietuvoje, Lenkijoje ir JAV
Neseniai prie JAV ambasados jau piketavę lenkai rengia dar vieną protestą. Tik šįsyk Vilniumi apsiriboti neketinama.
Piketą sostinėje rengianti Lietuvos lenkų sąjunga skelbia, esą birželio 18 d., sekmadienį, protestai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Varšuvoje bei trijuose JAV miestuose: Vašingtone, Čikagoje ir Finikse.
Šių renginių metu bus prašoma JAV pagalbos, siekiant atšaukti esą diskriminacinį Švietimo įstatymą.