VSD vadovas dėl teroro Briuselyje: braižas panašus, taktika panaši

 (118)
Kelios koordinuotos atakos vienu metu įvykdomos pasirinktame Europos mieste. Apie tokių įvykių grėsmę jau nesyk perspėjo Vakarų šalių žvalgybos tarnybos, tačiau nepaisant visų perspėjimų bei saugumo priemonių, teroristai sugebėjo smogti Briuseliui. Kaip jiems tai pavyko ir ar realu, kad atakų banga atsiris iki Lietuvos?
VSD vadovas dėl teroro Briuselyje: braižas panašus, taktika panaši
© DELFI montažas

Kokiomis spragomis pasinaudojo teroristai?

„Braižas panašus, taktika panaši, koordinuoti veiksmai keliose vietose“, – lygindamas teroro išpuolį Paryžiuje praėjusių metų lapkritį su atakomis Briuselyje šį antradienį DELFI sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Jo nuomone, dabar gali būti įvairių svarstymų, kodėl teroristai ryžosi smogti Briuseliui – nuo atakų Paryžiuje ypač saugomam miestui, kuriame jau kelis sykius buvo pakeltas pavojaus lygis. Gatvėse, oro uostuose ir prie kitų svarbių bei strateginių objektų nuolat budi ginkluoti policininkai, kariai.

Žvalgybos tarnybos bei specialiosios pajėgos kelis sykius Briuselyje rengė reidus prieš įtariamus teroristus bei jų rėmėjus ir slapstytojus.

Paskutiniojo reido metu, vos prieš 4 dienas sučiuptas vienas atakų Paryžiuje dalyvių Salahas Abdeslamas. Belgijos žvalgybos tarnyba gavo perspėjimų apie planuojamas atakas. Ir nepaisant viso pasiruošimo teroristams pavyko sėkmingai įvykdyti savo kėslus.

„Galbūt tai buvo kerštas už sulaikytuosius, gal svyla pėdos bendrininkams, stengiasi imtis drastiškų priemonių, nukreipti dėmesį, sukelt dar daugiau sumaišties“, – apie išpuolio motyvus svarstė D. Jauniškis, kuris pats turi tiesioginės kovinės patirties, dalyvaujant teroristų medžioklėse Afganistane.

Šioje šalyje savižudžių ir panašūs išpuoliai buvo tapę kasdienybe užsienio šalių kariams, kurie, nepaisant visų saugumo priemonių, patirdavo nuostolių. Briuselyje sekti teroristus, anot D. Jauniškio, dar sudėtingiau.

„Yra žmogiškasis faktorius, pavargimas, atidumo praradimas. Jei aukščiausias saugumo lygis pakeltas ir kurį laiką nieko nevyksta, iš pradžių visi būna įsitempę, o vėliau atsipalaiduoja, nebereaguoja, kaip turėtų. Be to, Briuselyje juk visuomet yra minios žmonių – ir oro uostas, ir metro. Visi su kuprinėmis, labai sudėtinga atskirti, kuris iš tos masės yra mirtininkas“, – sunkumus pabrėžė VSD vadovas.

Žvalgybininkams trūksta priemonių ir žmonių

Tuo tarpu vienas pavardės skelbti negalintis kovos su terorizmu specialistas DELFI pabrėžė, kad išpuolis Briuselyje parodė vieną aiškią Belgijos žvalgybos tarnybos spragą: žvalgybininkams nepavyksta infiltruotis į teroristines organizacijas. Būtent infiltruojantis galima smogti arba sugriauti teroristų kuopeles iš vidaus. Be to, anot specialisto, trūksta ir techninių priemonių.

„Aiškiai matome, kad priemonių nepakanka. Pavyzdžiui, jei pažiūrėsime į situaciją Jungtinėje Karalystėje, tai ten po 2005 m. išpuolių autobusuose ir metro buvo sustiprinta kontržvalgyba. Vėliau užkirstas kelias ne vienam išpuoliui, suimti asmenys.

Tai rodo, jog geriausias atsakas – prevencija, užbėgimas už akių, o tai reiškia, kad reikia infiltruotis į tas radikalias grupuotes, jas kontroliuoti. Manau, kad kol kas tam neskiriama pakankamai dėmesio“, – teigė kovos su terorizmu specialistas.

Pašnekovas pridūrė, kad išpuolio Briuselyje braižas – jau nesyk matytas.

„Atsimenu 2006-2008 m. buvo atlikta analizė, kaip veikia „Al Qaeda“. Bruožas – pasirinkti miestą pasaulyje ir įvykdyti 4 išpuolius. Nepavyko nustatyti kodėl būtent keturi, tačiau dabar ir vėl matome panašų bruožą Briuselyje“, – sakė specialistas.

Jis taip pat priminė, kad dar po išpuolių Paryžiuje net šios šalies žvalgybų pareigūnai skundėsi nepakankamu finansavimu. Beje, tokį pat skundą dar pernai išreiškė ir buvęs Belgijos žvalgybos tarnybos vadovas Alainas Winantsas.

„Vienas dalykų, kurį nuolat kartojau yra tas, kad mūsų galimybių ribos bei finansavimas pasiekė dugną, negalime daugiau leistis žemyn“, – pabrėžė 8 metus iki 2014-ųjų Belgijos žvalgybai vadovavęs A. Winantsas.

Pavyzdžiui, DELFI kalbintas specialistas priminė, kad teroristai gali keistis informacija ne tik elektroninėmis komunikacijos priemonėmis, bet ir žodiniu būdu. Ypač, jei jie į Europą patenka su plūstančiu imigrantų srautu.

„Tai tik prielaida, bet jos negalima atmesti, taip gali būti, nes taip paprasčiau – juk elektronines komunikacijos priemones dar galima sekti“, – pabrėžė kovos su terorizmu specialistas.

Kokia išpuolių Lietuvoje tikimybė?

D. Jauniškis taip pat sutiko, kad Europoje trūksta kovos su terorizmu priemonių, išteklių saugumui.

„Jei pražiūrimi tokie atvejai, reikia daug griežtesnių priemonių, griežtesnės pareigūnų reakcijos. Nepaisant protestų, apeliavimo į žmogaus teisių pažeidimus, sakyčiau reikėtų ieškoti kitų būdų.

Nemanau, kad reikėtų išrenginėti žmones, žinoma, bet kiekvienas oro uostas turi savų techninių priemonių.

Techniškai tai padaryti sunku, bet kartu reikia šviesti, ruošti pačią visuomenę, juk terorizmo prevencija yra ir žmonių budrumo klausimas: kiek žmonės pastabūs – juk negali pastatyti pareigūno prie kiekvieno namo, kiekviename bute, į žmonių mintis neįlysi“, – pabrėžė VSD direktorius.

Jo nuomone, svarbus ir psichologinis pasiruošimas. Pavyzdžiui Izraelyje, kurio žmonės gyveno nuolatinės grėsmės ir karo sąlygomis, įprasta būti budresniems.

„Ten žmonės budresni, jie turi daugiau praktikos, o pas mus Europoje daugiau atsipalaidavimo.
Bet Paryžiaus, Briuselio ir Ankaros įvykiai verčia ir mus suklusti.

Žinoma, Lietuva yra atskiras klausimas ir kol kas nėra žinių, kad kažkas būtų rengiama pas mus. Tačiau gauname tam tikrų indikacijų iš partnerių ir asmenų.

Nesakyčiau, kad tai susiję tiesiogiai su Lietuva, labiau aplink mus. Bet negaliu atmesti, kad ir pas mus būtų surengti tokie išpuoliai, gyvename rizikos zonoje“, – pabrėžė D. Jauniškis, kuris pridūrė, kad Lietuvoje po įvykių Briuselyje šaukiama koordinacinė grupė, kurioje bus svarstoma, kokių saugumo priemonių reikėtų imtis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Kratos Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo J. Miliaus darbo vietoje papildyta (34)

BNS žiniomis, teisėsaugos pareigūnai ketvirtadienį atlieka kratas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus darbo vietoje.

Apklausa: ką lietuviai norėtų matyti JAV prezidento poste (35)

Palankiau už abu kandidatus JAV prezidento postui užimti lietuviai vertina dabartinį šios šalies vadovą Baracką Obamą, tačiau naujuoju Baltųjų Rūmų šeimininku norėtų matyti Hillary Clinton, o ne Donaldą Trumpą. Pastarąjį Respublikonų partijos kandidatą palankiai vertina dešimtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų.

Kauno meras V. Matijošaitis išleidžiamas iš ligoninės (19)

Po atliktos širdies operacijos Kauno meras Visvaldas Matijošaitis išleidžiamas iš ligoninės, ketvirtadienį BNS pranešė miesto savivaldybė.

Įspėja: Lietuvoje vėl siaus škvalas (20)

Sinoptikai perspėja pasisaugoti. Ketvirtadienio popietę šalyje prognozuojamas škvalas.

Ugniagesių viršininkas: tokį darbą dirba tie, kurie tikrai nori padėti (13)

„Sunkiausia šiame darbe, kai atiduodi visas jėgas, bet vis tiek neišgelbėji žmogaus gyvybės ar patiriami dideli nuostoliai. Kai nepavyksta išsaugoti ūkininko tvartelio ar gyvulių – vienintelių, kuriuos jis turi. To mūsų darbe, deja, pasitaiko, ir tai išlieka galvoje“, – kiek pamąstęs, atsako Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) 1-osios komandos viršininkas Simonas Matulevičius.