Klausimus VSD vadovui užduoti siekia valdančioji „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Iniciatyva kviestis į posėdį VSD vadovą iškelta jau anksčiau, bet iki šiol parlamentas laikėsi pozicijos G.Griną išklausyti pavasario sesijoje.
Antradienį paskutinę rudens sesijos dieną tvirtinant darbotvarkę vieno balso persvara pritarta „tvarkiečių“ siūlymui atsakymus į klausimus išklausyti dar šiais metais. Už G.Grinos iškvietimą į Seimą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 43 parlamentarai.
„Tvarkiečiai“ VSD vadovo teiraujasi, kokių veiksmų jo vadovaujama institucija ėmėsi po to, kai Jungtinių Valstijų Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose, o dienraštis „Washington Post“ ir nevyriausybinės organizacijos, jog ataskaitoje minimas „violetinis“ centras veikė Lietuvoje.
G.Grina turėtų atsakyti, ar buvo imtasi priemonių nustatyti, kas iš aukštos politinės vadovybės leido Lietuvoje įkurti laikiną sulaikymo centrą, kokiems asmenims buvo skirti minimi milijonai dolerių atsidėkojant už programos palaikymą.
Jungtinių Valstijų Senatas praėjusį antradienį paskelbė ataskaitą, kurioje aprašomi JAV Centrinės žvalgybos valdybos vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai, naudojant kankinimus.
Informacija apie konkrečias valstybes, kuriose buvo įrengti slapti centrai, ataskaitoje paslėpta.
Ataskaitoje minimi milijonai dolerių, skirti „dėkingumui“ parodyti, ir užsimenama, kad neįvardijamas aukštas šalies pareigūnas apie centro veiklą žinojo ne viską. Anot dokumento, „violetinis“ centras buvo uždarytas, kai valstybė atsisakė suteikti medicinos pagalbą centre kalintam Saudo Arabijos piliečiui Mustafa Ahmadui al Hawsawiui (Mustafai Ahmadui Hausaviui).