Siūloma įstatymą papildyti draudimu suteikti aukštesnę slaptumo žymą informacijai, kurios turinys atitinka žemesnės slaptumo žymos kriterijus ir reikalavimus atskirti skirtingas slaptumo žymas atitinkančios informacijos dalis dokumentuose.
Galiojantis Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nenustato, kokiu būdu aukščiausieji valstybės pareigūnai, gavę žvalgybos metodais pagrįstą informaciją apie trečiųjų šalių prieš Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumą bei konstitucinės santvarkos stabilumą nukreiptas veikas, prevencijos tikslu gali ir privalo perspėti visuomenę. „Todėl tokio pobūdžio įslaptintą informaciją gavusių valstybės pareigūnų prevencinis visuomenės perspėjimas yra suvaržytas“, - sako A. Anušauskas.
Todėl jis siūlo papildyti įstatymą draudimu įslaptinti bendrojo pobūdžio informaciją apie trečiųjų šalių vykdomas priemones ar kitokias veikas, galinčias sukelti riziką ar grėsmes Lietuvos valstybės bei visuomenės saugumo ar konstitucinės santvarkos stabilumui, taip pat valstybės institucijų bei pareigūnų įpareigojimu apie jas tinkamu būdu (neatskleidžiant konkrečios žvalgybinės informacijos) perspėti visuomenę.
Siūloma įteisinti, kad valstybės paslaptį sudaro tik žvalgybiniais metodais surinkta konkreti informacija ir parengta analitinė informacija, bet ne bendrojo pobūdžio informacija apie pačią riziką ir grėsmes. Tokiu būdu siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti apie tokias grėsmes.
„Galiojančio įstatymo redakcija dėl žymos „Riboto naudojimo“ suteikimo bet kokiai informacijai, kurios atskleidimas „gali pakenkti valstybės institucijų interesams“, leidžia institucijoms plačiai interpretuoti savo interesus, siaurinti savo veiklos viešumą ir nepagrįstai įslaptinti dalį informacijos. Todėl siūloma pakeisti šios dalies normą, nustatant, kad "Riboto naudojimo" žyma gali būti suteikta informacijai, kurios praradimas gali pakenkti ne institucijos interesams, bet teisės aktais reglamentuotai jos viešajai veiklai", - sako įstatymo pataisų autorius.
Galiojantis įstatymas valstybės paslaptį sudarančiai informacijai priskiria visą informaciją apie Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įstatyme nurodytų įmonių privatizavimo sandorių sudarymą, t.y. net ir visuomenei aktualią bendrojo pobūdžio informaciją apie patį svarbių įmonių privatizavimą. Todėl siūloma įstatyme nustatyti, kad valstybės paslaptį sudaro tik konkreti informacija apie sandorių turinį, kurios praradimas galėtų padaryti žalą valstybės interesams.
Šiuo metu įstatymas numato paslapčių subjektų teisę, jiems atliekant pavestas funkcijas, visais atvejais sudaryti įslaptintus sandorius savo nuožiūra. Siūloma papildyti šios dalies normą, nustatant teisę sudaryti slaptus sandorius, jeigu jų įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su nustatytų kategorijų valstybės paslaptimi.
Siūloma taip pat nustatyti, kad paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priima sprendimus jos nariams pasirašant balsavimo lape skirtas apibrėžti kiekvieno jos nario asmeninę ir solidarią atsakomybę už priimamus sprendimus.
A. Anušauskas mano, kad, priėmus siūlomas įstatymo nuostatas, bus užtikrinta visuomenės teisė žinoti, ypač gauti bendrojo pobūdžio informaciją apie išorės veikomis visuomenės ir valstybės saugumui bei konstitucinės santvarkos stabilumui keliamą riziką ir grėsmes.
"Bus išvengta nepagrįsto slaptumo žymos suteikimo atvejų tai informacijos daliai, kuri prieinama iš viešosios informacijos šaltinių ar nepagrįsto aukštesnių slaptumo žymų suteikimo tai įslaptinamos informacijos daliai, kuri pagal savo turinį priskirtina žemesnei slaptumo kategorijai", - sako A. Anušauskas.
Jo nuomone, įstatymas padidins viešumą ir skaidrumą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių privatizavimo atvejais.
Įstatymo pataisų projektą kartu su A. Anušausku taip pat teikia Seimo nariai Andrius Mazuronis, Algis Kašėta, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis, Gediminas Kirkilas ir Agnė Bilotaitė.