„Pradėtas ikiteisminis tyrimas, sulaikyti asmenys, iškelta byla dėl rinkėjų balsų pirkimo ir situacija yra rimta. Policija įtikinėja, kad daug ko ten yra pridaryta. Siūlome sudarinėti darbo grupę, kuri nagrinės ikiteisminio tyrimo medžiagą“, - kalbėjo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Pasak Z. Vaigausko, jeigu partijos sąrašas bus panaikintas, kitos partijos pasidalins mandatus: „Jeigu šitie dalykai pasitvirtins, turėsime svarstyti dėl kandidato buvimo kandidatų sąraše. VRK ir po rinkimų turi teisę pripažinti kandidato įgaliojimus nutrūkusiais, balsus pripažinti negaliojančiais. Mandatus tuomet tektų dalinti tarp likusių partijų, jeigu panaikinsime visą partijos sąrašą. Klausimas, kam atiteks tie mandatai. Gali būti, kad jie atiteks kiekvienai partijai po vieną.“
Paaiškino, kaip pasiskirstytų „tvarkiečių“ mandatai, jeigu jų sąrašas būtų panaikintas
VRK narys Jonas Udris žurnalistams pasakojo, kas vyktų ir kaip pasiskirstytų mandatai, jeigu „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašas būtų panaikintas. „Tvarkiečiai“ kol kas iškovojo 5 mandatus.
„VRK sudarė darbo grupę, jos uždavinys yra išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios yra žinomos, susipažinti su tyrimo medžiaga policijos ir bus priimti sprendimai, kai kiti komisijos nariai bus supažindinti su medžiaga tiek, kiek prokuroras leis. Sprendimus reikia priimti iki spalio 30 dienos, iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, o ikiteisminis tyrimas gali užtrukti ir ilgiau“, - kalbėjo J. Udris.
Pasak VRK nario, sprendimų būdų yra įvairiausių: „Koks bus sprendimas siūlomas dar negaliu prognozuoti, bet variantų yra pačių įvairiausių. Partijos sąrašo panaikinimas yra tik vienas iš galimų sprendimų, kitas galimas sprendimas yra dėl konkrečių kandidatų registracijos panaikinimo po rinkimų, o galbūt paaiškės, kad tai apskritai buvo kažkieno provokacija.“
VRK narys paaiškino, kaip pasiskirstytų „tvarkiečių“ mandatai, jeigu jų sąrašas būtų panaikintas: „Aš skaičiavimų mintinai nepasakysiu, bet matematika yra tokia: jeigu sąrašo registracija yra panaikinama, reiškia visi už tą sąrašą atiduoti balsai yra pripažįstami negaliojančiais. Tai reiškia, kad rinkimų barjeras dėl to nesikeičia, nes atėjusių rinkėjų skaičius lieka toks pats. O barjeras yra skaičiuojamas nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus. Tačiau tada bus skaičiuojamos tik tos partijos, kurios yra virš barjero. Už jas atiduoti balsai sumoje, padalinti iš 70, sudaro vieno mandato skirstymo kvotą. Ir taip pagal kvotas skirstysime mandatus. Tie penki, kurie šiandien liko, jie pasiskirstytų partijoms proporcingai, čia reikia skaičiuoti matematiškai.“
„Tvarkos ir teisingumo“ partija įtariama balsų pirkimu
DELFI primena, kad policija ketvirtadienį pranešė sulaikiusi septynis asmenis, kurie įtariami rinkėjų papirkinėjimu Šilutėje, pranešė Policijos departamentas. Antradienį jų namuose atliktos kratos. Prokurorai patvirtino, kad byloje yra ir daugiau asmenų, kuriems yra pareikšti įtarimai, bet jie nėra suimti.
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis ketvirtadienį pranešė stabdantis narystę partijoje „Tvarka ir teisingumas“. „Tvarkiečių“ laikinasis pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad K. Komskis iš pareigų traukiasi, nes nori garantuoti greitą ir išsamų tyrimą dėl galimo balsų pirkimo Šilutėje. K. Komskis Šilutės apygardoje tarp vienmandatininkų liko trečias su 15,34 proc. balsų.
„Tvarka ir teisingumas“ Šilutėje gavo 2053 balsus, šilutiškiai partijos sąraše jam suteikė 941 pirmumo balsus. Pats K. Komskis dalyvaudamas rinkimuose Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje surinko 2305 balsus ir liko trečias. Bendrame partijos sąraše po reitingavimo K. Komskis surinko 6098 pirmumo taškus ir nukrito iš 2 į 4 vietą.
Darbo partija prašė pripažinti daugiamandačių rezultatus negaliojančiais
VRK posėdyje buvo aptarti įvairūs klausimai. DELFI jau rašė apie tai, kad komisijų narių darbo sąlygos yra labai blogos, jie uždirba po 2,66 euro už valandą, be to turi dirbti daug valandų iš eilės. VRK posėdyje buvo pranešta, kad yra trys prašymai atleisti iš komisijos narių, VRK vienbalsiai tam pritarė.
„Vietoj tų trijų nieko nebesiūlom, liko antrasis rinkimų ratas, komisijos gali dirbti sumažinta sudėtimi“, - kalbėjo Z. Vaigauskas.
Daugelyje apygardų buvo prašymų perskaičiuoti balsus, posėdyje buvo pristatyti rezultatai, tačiau daugumoje atvejų ir po perskaičiavimo balsai nepasikeitė.
Vis dėlto, VRK posėdyje kai kurie pasiūlymai buvo ir nesvarstomi arba atidėti. Pavyzdžiui, tai, kad Darbo partija prašė visų daugiamandačių rezultatus pripažinti negaliojančiais dėl didelio skaičiaus sugadintų biuletenių. VRK teigė, kad rezultatus daugiamandatėje tvirtins vėliau, todėl dabar tai neaktualu.
Trakų apygardos balsai bus perskaičiuoti
VRK ketvirtadienį taip pat nusprendė perskaičiuoti Trakų-Vievio apygardos balsus dėl nedidelio balsų skirtumo tarp antrąją ir trečiąją vietas užėmusių kandidatų.
Prašymą perskaičiuoti balsus gavo Trakų-Vievo apygardos komisija iš trečioje vietoje likusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidato Jaroslavo Narkevičiaus. Jis nuo antroje vietoje esančios Darbo partijos kandidatės Dangutės Mikutienės atsiliko 30 balsų.
Bet apygardos komisija nusprendė šio prašymo netenkinti. Pasak apygardos komisijos pirmininkės Giedrės Žuromskienės, toks sprendimas priimtas, nes nėra duomenų, kad skaičiuojant balsus būtų padarytas pažeidimas, o įstatymas esą neįpareigoja perskaičiuoti.
„Komisijos manymu, papildomų duomenų nebuvo pateikta, ir nė viena teisės norma nenumato pareigos perskaičiuoti balsus tarp antrą-trečią vietą užėmusių kandidatų, o tarp pirmos ir antros vietos didesnis nei 50 skirtumas, ir jokių nebuvo pateikta dokumentų, leidžiančių manyti, kad skaičiuojant balsus buvo padarytas pažeidimas, prašymas buvo atmestas“, – BNS ketvirtadienį sakė komisijos vadovė.
VRK, išnagrinėjusi šį atvejį, prašymą perskaičiuoti balsus pripažino pagrįstu ir nusprendė Trakų-Vievio apygardos balsus perskaičiuoti Vilniuje.
Seimo rinkimų įstatymas numato, kad apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų vienmandatės apygardos apylinkių biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos ar kandidato atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp už pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50.
Skundo dėl rezultatų panaikinimo Telšiuose VRK netenkino
Telšiuose jį atmetė Taip pat VRK ketvirtadienį nagrinėjo Telšiuose kandidatavusio Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidato Laimono Jako, kuris liko priešpaskutinis, skundą. Jis prašė dėl įvairių pažeidimų naikinti balsavimo rezultatus.
Posėdyje dalyvavęs L.Jakas piktinosi, kad iš Žemaitės apylinkės balsai pirmadienio rytą buvo išvežti skaičiuoti į apygardą. Pasak kandidato, taip sudarytos galimybės pakeisti biuletenius ir suklastoti rezultatus. VRK vadovas Zenonas Vaigauskas atkreipė dėmesį, kad galimybę balsus atvežti skaičiuoti į apygardą numato įstatymas, komisija skundo netenkino.
Seimo rinkimų pirmame ture vienmandatėse apygardose išrinkti tik trys Seimo nariai, kitose 68 vienmandatėse apygardose spalio 23 dieną vyks antras turas, jame varžysis po du pirmame ture daugiausiai balsų surinkusius kandidatus.
Visagino-Zarasų apygardoje balsų neperskaičiuos
Komisija taip pat gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato Vitaliaus Besakirsko prašymą perskaičiuoti balsus Visagino-Zarasų apygardoje. Jis taip pat prašė VRK įvertinti galimą balsų pirkimo Zarasuose atvejį.
VRK konstatavo, kad šis prašymas perskaičiuoti balsus yra netenkintinas, nes pateiktas pavėluotai. „Valstiečių“ kandidatas V.Besakirskas apygardoje liko trečias, nuo antrąją vietą užėmusios ir į antrą turą išėjusios O.Podolskienės atsilikęs 46 balsais. V.Besakirskas iš pradžių siekė rezultatų apygardoje panaikinimo, o po to pateikė prašymą dėl balsų perskaičiavimo.
