Galimas Rusijos premjero Vladimiro Putino vizitas Vilniuje birželio 1-2 d. vyksiančiame Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime jaukia pirmosios sovietų okupacijos aukos pagerbimą. Keletas konservatorių-krikdemų parlamentarų paruošė rezoliucijos projektą, kuriuo Vyriausybei siūlo organizuoti 1940 m. nužudyto Lietuvos pasienio karininko Aleksandro Barausko atminimo pagerbimą bei rekomenduoja kreiptis į Rusiją, kad ši ištirtų nužudymą, nubaustų kaltuosius, o žuvusiojo artimiesiems išmokėtų kompensaciją. Tačiau neoficialiais DELFI duomenimis, partijos vadovybė norėtų, jog rezoliucijos priėmimas būtų atidėtas po tikėtino V. Putino vizito Lietuvoje.
© AFP/Scanpix

„Taip, tokių nesutarimų yra. Tie dalykai buvo iškilę ir seniūnų sueigoje“, - DELFI sakė savo pavardės nenorėjęs įvardinti politikas.

„Neoficialiai tokia iniciatyva yra, bet ne frakcijos lygmenyje“, - teigė kito politiko patarėjas, taip pat nepanoręs viešai atskleisti savo pavardės.

Tuo tarpu premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius sako apie tokią iniciatyvą negirdėjęs: „Aš taip sakant negirdėjau apie tai. Tiesiog negirdėjau. Ta prasme frakcijoje vyksta visokių dalykų, aš nebūtinai viską girdžiu“.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigia, kad rezoliucija bus priimta ketvirtadienį ir jokių povandeninių srovių čia esą nerasta.

Svarstyti pradėjo, bet nebaigė

Rezoliucijos projektą parengė trys TS-LKD frakcijos parlamentarai – Rytas Kupčinskas, Saulius Pečeliūnas bei Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Siekdami, kad dokumentas kuo greičiau patektų į darbotvarkę, politikai surinko apie pusšimtį kolegų parašų, todėl antradienį rezoliucija buvo pateikta ir pradėta svarstyti. Rezoliucija bus laikoma priimta, kai Seimas jai pritars po priėmimo.

Nepriimti rezoliucijos iškart frakcijos vardu Seimo posėdžių salėje pasiūlė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas. Savo siūlymą politikas argumentavo tuo, kad rezoliuciją turi apsvarstyti ir Užsienio reikalų komitetas, mat rezoliucijos pabaigoje Vyriausybei rekomenduojama kreiptis į Rusijos Federaciją, kad šios šalies gynybos ministerija ir prokuratūra ištirtų A. Barausko nužudymą, nubaustų kaltininkus, o jo artimiesiems bei palikuonims būtų pareikšta užuojauta ir išmokėta kompensacija.

Anot E. Tamašausko, rezoliucijoje matyti tarptautinių santykių aspektas, todėl jį būtina apsvarstyti, nors pagal Seimo Statutą rezoliucijos komitetuose paprastai nėra svarstomos: komitetai tai gali daryti savo iniciatyva, tačiau negali pateikti pataisų. Pataisas gali teikti atskiri parlamentarai rezoliucijos svarstymo metu.

„Čia jau yra tarptautiniai santykiai ir Seime yra Užsienio reikalų komitetas, kurio kompetencija tai yra“, - DELFI sakė liberalas, pats Užsienio reikalų komitete nedirbantis.

Vienas rezoliucijos iniciatorių DELFI sakė nesuprantantis, kodėl Užsienio reikalų komitetas panoro apsvarstyti rezoliuciją. Pasak jo, tai buvo galima padaryti jau seniai, nes rezoliucija nutarimo pavidalu buvo įregistruota pernai gruodį.

Nenori apkartinti V.Putino vizito?

DELFI duomenimis, atidėti rezoliucijos priėmimą norima todėl, kad birželio 1-2 d. Vilniuje vyksiančiame Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime, tikėtina, lankysis Rusijos Federacijos premjeras V. Putinas. Kaip DELFI sakė premjero patarėjas V. Valentinavičius, kaimyninės šalies Vyriausybės vadovas kol kas nėra oficialiai patvirtinęs savo dalyvavimo, tačiau nėra pranešta ir apie jo nedalyvavimą susitikime.

Primenama, kad į Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikimą patvirtino atvyksianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Neoficialiais duomenimis, TS-LKD vadovybė siekė, jog rezoliucija būtų priimama po Vilniuje įvyksiančio susitikimo, tačiau premjero patarėjas V. Valentinavičius ir frakcijos seniūnas J. Razma teigia apie panašius siekius nieko negirdėję.

Tačiau savo pavardės atskleisti nenorėjęs parlamentaras DELFI pasakojo, jog šis klausimas buvo iškilęs parlamento seniūnų sueigos posėdyje, esą apie tai kalba ir patys konservatorių-krikdemų atstovai.

Siekį atidėti rezoliucijos priėmimą po tikėtino V. Putino vizito patvirtino ir vieno politiko patarėjas bei pavardės nenorėjęs atskleisti vienos valdančios frakcijos narys.

Siūlo statyti paminklą

Lietuvos pasienio užkardos sargybos viršininkas A. Barauskas buvo nužudytas 1940 m. birželio 15 d., dar nesibaigus SSRS paskelbto ultimatumo terminui. Jis tapo pirmąja sovietų agresijos prieš Lietuvą auka.

„Ginkluotas Ūtos pasienio užkardos užpuolimas ir jos sargybos viršininko A. Barausko nužudymas yra vienas iš faktų, kurie paneigia sovietų skleistus prasimanymus apie tai, kad prieš Lietuvos Respubliką nebuvo panaudota ginkluota jėga ir ji savo noru įsileido SSRS ginkluotąsias pajėgas“, - rašoma rezoliucijoje.

Joje prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Vyriausybei siūloma pasirengti ir organizuoti 70-ųjų okupacijos metinių minėjimą, valstybiniu lygiu pagerbiant pirmąją okupacijos auką, taip pat iškeliama idėja valstybės lėšomis pastatyti A. Barauskui paminklą, o buvusiame Ūtos pasienio užkardos pastate įrengti muziejų.

Dokumente taip pat Vyriausybei rekomenduojama kreiptis į Rusijos gynybos ministeriją bei prokuratūrą, kad A. Barausko nužudymas, kaip karo nusikaltimas, būtų ištirtas, nustatyti kaltininkai nubausti, o A. Barausko artimiesiems bei palikuonims pareikšta užuojauta ir išmokėta kompensacija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (159)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (35)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (509)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (19)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (69)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (2)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (141)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (72)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (10)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (23)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...