F. Brancovskaja buvo vieno iš trijų raudonųjų partizanų būrių („Margiris“, „Mirtis fašizmui“, „Mirtis okupantams“), surengusių masines civilių gyventojų žudynes Šalčininkų rajone, narė. 1944 m. sausio 29 d. Kaniūkų kaime šie būriai nužudė 46 civilius lenkus: 22 vaikus ir 24 suaugusius, dar keliolika sužeidė. Istorikų duomenimis, kaimą tądien užpuolė 120-150 raudonųjų.

Buvo nužudyti, nes atsisakė atiduoti maistą

Žudynių byla dar tiriama Generalinėje prokuratūroje. Pasak Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, iki šių dienų išlikę gyvi įtariamieji teigia, kad tokiu būdu jie baudę kaimiečius už kolaboravimą su vokiečiais. Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės buvo išžudyti, nes atsisakė atiduoti savo paskutinį maistą (raudonųjų būriai maistą iš jų atiminėjo nuolat, todėl kantrybės netekę žmonės nusprendė banditams nebepaklusti).

Raudonieji vien masinėmis žudynėmis nepasitenkino – jie dar ir kaimą sudegino. Prokuratūros žiniomis, F. Brancovskaja tuo metu buvo kažkur kitur ir skerdynėse nedalyvavo. Todėl baudžiamojoje byloje ji pernai buvo apklausta tik kaip liudytoja. Formaliai ji yra „švari“, tačiau, pasak teisininkų, gaujos narys, nors ir nedalyvavęs kuriame nors jos nusikaltime, vis tiek yra gaujos narys.

Pareigūnų teigimu, F. Brancovskaja buvo susidomėta gavus Seimo nario konservatoriaus-krikdemo Ryto Kupčinsko pranešimą apie sovietų partizanų įvykdytas masines civilių gyventojų žudynes Kaniūkų kaime. Prie prašymo esą buvo pridėta spaudos publikacija ir vieno istoriko mokslinio tyrimo išvada. Šioje medžiagoje esama duomenų apie galimai dar gyvus kai kuriuos sovietų partizanus, kurie galėjo dalyvauti Kaniūkų kaimo žudynėse ir jo sunaikinime. Tarp jų buvo paminėta ir F. Brancovskaja.

Pas raudonuosius tikėjosi saugumo

Lietuvos prokurorams panorus apklausti F. Brancovskają ir kai kuriuos kitus asmenis, pernai kilo didžiulis JAV ir Izraelio žydų pasipiktinimas. Esą atakuoti iškilius vietos žydus, išgyvenusius Holokaustą ir narsiai kovojusius su okupantais, yra „išranku ir kerštinga“. Žydų bendruomenei ironiška atrodė tai, kad pernai balandį JAV ambasada ir Jidiš institutas apdovanojo moterį už kovą prieš nacių okupantus.

Pati F. Brancovskaja užsienio žurnalistams yra pasakojusi, kad sunaikinant Kaniūkų kaimą nedalyvavo, o prie partizanų prisijungė norėdama ne žudyti, bet apsaugoti save.

Raudonųjų partizanų judėjime ji pradėjo dalyvauti sulaukusi 20-ies, dar būdama gete. „Mes kovojome prieš nacių valdžią, ne prieš vietos gyventojus“, – aiškino F. Brancovskaja.

Nors moteris svarstė galimybę persikelti į Izraelį, liko gyventi su šeima (ji susilaukė dviejų vaikų, šešių anūkų ir dviejų proanūkių) Vilniuje. Moteris dirba bibliotekininke Vilniaus universitete veikiančiame Vilniaus jidiš institute.

K. Masiulis: tai įžeidimas

„Šiandien kaip tik ilgai kalbėjausi su Vokietijos ambasadorium. Jei būčiau tai žinojęs, būčiau paklausęs, kaip čia taip įvyko. Tai nepriimtina. Galima suprasti vokiečius, kurie dabar stengiasi visais būdais pagerbti žmones, kovojusius prieš fašizmą, kompensuoti skriaudas. Bet Lietuvoje įvairūs raudonieji partizanai turi visai kitą atspalvį. Lietuvoje didesnis delikatumas reikalingas. Labai nemalonu, tikrai. Mes, lietuviai, labai jautriai į tokius dalykus reaguojam – sovietinio teroro žaizda labai kraujuoja. Žmonių, susitepusių lietuvių krauju, apdovanojimas yra įžeidimas, pažeminimas“, - trečiadienį sakė parlamentaras K. Masiulis.

Vokietijos ambasados pozicijos DELFI išgirsti nepavyko, nes atstovybė pranešimą spaudai apie apdovanojimą atsiuntė paskutinėmis darbo valandų minutėmis. Pranešime spaudai teigiama, kad F. Brancovskaja apdovanota „už ypatingus nuopelnus siekiant vokiečių ir žydų susitaikymo Vidurio bei Rytų Europoje“.

Ordinu ją apdovanojo Vokietijos prezidentas  Horstas Koehleris, įteikė ambasadorius Lietuvoje Hansas-Peteris Annenas. Pranešime spaudai F. Brancovskaja pristatoma kaip Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko pavaduotoja.