Tai jis sakė BNS komentuodamas Konstitucinio Teismo trečiadienio nutarimą, kad Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje, prieštarauja Konstitucijai. Anot teismo, šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu - santykių išraiškos forma esminės reikšmės neturi.
Tačiau Lietuvoje nėra išspręstas partnerystės instituto klausimas. Nors jis numatytas Civiliniame kodekse, bet trūksta papildomų teisės aktų. Pasak profesoriaus V.Mikelėno, parlamentarai po minėto KT nutarimo galėtų imtis šio klausimo.
"Viena iš teigiamų pasekmių galbūt bus akstinas Seimui grįžti prie partnerystės klausimo, nes nuo 2001 metų liepos 1 dienos iki šiol viena Civilinio kodekso dalis nėra įsigaliojusi, turiu omenyje partnerystės institutą, ir Seimas niekaip nesugeba išspręsti šito klausimo", - BNS trečiadienį sakė teisės profesorius.
V.Mikelėno teigimu, KT išaiškinimas apie šeimos santykius padėjo Lietuvai pagerinti savo įvaizdį, nes, anot jo, šalis atrodė konservatyvi ir atsilikusi.
"Lietuva atrodė itin konservatyviai iki šito Konstitucinio Teismo nutarimo. Apskritai yra šiek tiek kvaila, kai valstybė teisės pagalba bando pasakyti, kad jūs esate šeima arba jūs nesate šeima", - tvirtino jis.
Profesoriaus nuomone, 2008 metais priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija ne tik rodo Lietuvos konservatyvumą, bet ir kertasi su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. Jei Lietuva nenori paklusti EŽTT, gali pasitraukti iš Europinių struktūrų, sakė žinomas teisininkas.
"Strasbūro teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis, ir ta koncepcija buvo paprasčiausiai ignoravimas Strasbūro teismo praktikos. Jeigu mes norime užimti tą poziciją, kaip buvo siūloma toje koncepcijoje, tada reikia išstoti iš Europos Tarybos ir nepaklusti EŽTT jurisdikcijai", - kalbėjo jis.
V.Mikelėnas sutinka, kad Lietuvai pasitempti iki kitų Europos šalių lygio prireiks laiko - šiuo metu, anot jo, šalis kai kuriais atžvilgiais, įskaitant šeimos ir santuokos politiką, atsilikusi keliasdešimt metų.
"Procesai Europoje yra visiškai kitokie negu yra Lietuvoje. Tai manęs nestebina, nes mes įvairiais aspektais esame keliais dešimtmečiais atsilikę nuo tų procesų europinių. Čia nieko nuostabaus, tie dalykai ateina su laiku", - kalbėjo jis.
"KT nutarimas yra tiesiog postūmis, kad mes negalime užsidaryti nuo kitų valstybių, jeigu norime būti tos šeimos nariais. Jei mums ten nepatinka, galime kalbėti apie ištuoką ir nutraukti tą ryšį, jei manome, kad Lietuvos visuomenė yra tokia specifiška, kad šeimą galima sukurti tik santuokos pagrindu. Tada mums nėra ko veikti Europos Tarybos rėmuose", - kalbėjo V.Mikelėnas.
Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė, kad šeimos samprata grindžiama santykių turiniu - tarpusavio atsakomybe, supratimu, pagarba, o santykių išraiškos forma esminės reikšmės neturi.
Anot teismo, valstybės pareiga yra taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvius, kaip santuokos neįregistravusius bendrai gyvenančius vyrą ir moterį, jų vaikus ar įvaikius, vieną iš tėvų, auginančių vaiką ar įvaikį.
Tačiau kartu KT pripažino, kad santuoka turi išskirtinę vertę visuomenės gyvenime bei užtikrina tautos ir valstybės gyvybingumą
Koncepcijos pagrindu jau buvo parengtas įstatymas, kuriame šeima pripažįstami tik susituokę asmenys, tačiau projektas dar nebuvo pateiktas Seimui.