V.Landsbergis susirūpino Medininkų bylos baigtimi

 (223)
Europos Parlamento narys konservatorius Vytautas Landsbergis priekaištauja Medininkų žudynių bylos tyrėjams dėl neveiklumo ir nuogąstauja, kad septynių Lietuvos karių ir pareigūnų nužudymo byla netrukus bus nutraukta dėl senaties termino, taip ir nesuradus bei nenubaudus kaltųjų. Kartu jis ragina Lietuvos valdžią nebedūsauti dėl 1991 metų liepos 31-osios naktį įvykusios tragedijos, o turėti savigarbos ir atkakliai siekti teisingumo.
© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)
Ketvirtadienį išplatintame pareiškime V. Landsbergis apgailestauja, kad per 15 po Medininkų žudynių praėjusių metų „stovime bemaž nepajudėję link teisingumo“.

„Juk nėra taip, kad išlindo iš juodo patvorio banditų gauja ir nušovė septynis vyrus, - pareiškime teigia europarlamentaras. – Kaip ir 1941 metų Rainių žudynių atveju, tai padarė svetima kariuomenė, siautėjusi ne savo, bet mūsų žemėje. Tas pat ir 1991 metų sausį. Adresas žinomas, dabar tai – SSRS tęsėja Rusija, bet politiškai ir teisiškai lyg nesuvoktas, neįvardytas nei Lietuvos valstybės užpuolimas, nei karo nusikaltimas. Žmogžudystė, ir tartum tiek.“

Kaip pabrėžė konservatorius, Medininkų žudynes įvykdė ginkluotas Lietuvos priešas, „įsibrovęs iš Latvijos ir bendradabiavęs su sėbrais teroristais Vilniuje“. Lietuvos kariškiai ir pareigūnai esą buvo nužudyti tuo pačiu būdu, kaip 1940 metais Katynėje Stalino nurodymu sovietų NKVD išžudė lenkus karo belaisvius. „Dabartiniai sovietai neigia, kad tai karo nusikaltimas, bet mes neturim būti sovietai“, - pažymėjo V. Landsbergis.

Anot europarlamentaro, Lietuvos prokurorai prie bylos krapštosi net nepritaikydami reikiamų straipsnių, o Vyriausybės tarsi patenkintos, kad nereikia „gadinti santykių“. „Turėjom juk savo rankose Sergejų Parfionovą, teroristiškai siautėjusį Lietuvos-Latvijos pasienyje, tačiau paleidome, lyg mūsų pareigūnų sužalojimai ir postų deginimai – ne nusikaltimas“, - apgailestavo politikas.

Jis priminė ir Igorį Gorbanį, kurį vienintelis gyvas likęs Medininkų žudynių liudininkas Tomas Šernas atpažino kaip užpuoliką bei žudiką ir kuris vėliau buvo paleistas. Tyrėjai tvirtino gavę duomenų, kad tą naktį Rygos omonininkas nevažiavo į Medininkus, o liko Vilniuje, kur „buvo suorganizuotas atitraukiąs dėmesį bombos sprogdinimas Sapiegos gatvėje“. Esą net ir tuo atveju I. Gorbanis būtų operacijai pasidalijusios gaujos dalyvis.

„Generalinė prokuratūra nutarė „nusiplauti“ rankas, paprašė teismo leidimo, kažkurie teisėjai pritarė. Paleiskim, kam jį laikyti, teisti“, - ironizavo V. Landsbergis.

Jis vylėsi, jog kada nors paaiškės, kas darė įtaką, kad tokia tarptautinė rezonansinė byla nepasiektų teismo. „Ir jau nebedaug liko laukti išganingo termino, kai byla dėl senos žmogžudystės bus nutraukta, nors karo nusikaltimo bylai nebūtų jokios senaties, - teigė europarlamentaras. - Toliau dūsausim dėl „tragedijos“ ir „įvykių“, kurie taip savaime ėmė ir įvyko. Vieni dūsaus, kiti – diplomatiškai pataikaujamai šypsosis.“

V. Landsbergio manymu, Lietuvos valstybė dar gali ir turėtų parodyti, kad nuoširdžiai, atkakliai siekia teisingumo ir turi savigarbos. „Arba tepadeda būgštaujančiai valstybei jos visuomeninės organizacijos, kurios bent jau albumą apie Medininkų žudynes galėtų išleisti užsienio kalbomis, taip pat – rusų“, - siūlė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

G. Kėvišas kreipėsi į Seimą su kaltinimais: tai „nusikalstama veika“ (21)

Valstybės vadovų pasitikėjimą praradęs Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas kreipėsi į Seimą dėl sustabdytų investicijų į teatrą ir vadina tai „nusikalstama veika“.

V. Adamkus apie Nepriklausomybės Aktą: tai palaima, padėka ir dovana Lietuvai (3)

Nepriklausomybės Akto originalo atradimas yra reikšmingas ir brangus kiekvienam lietuviui, LRT RADIJUI sako prezidentas Valdas Adamkus. Anot jo, dokumentas dar kartą patvirtina ir primena, kad Lietuva laisva ir nepriklausoma: „Tokia ji bus ir pasiliks – mums ir visoms ateities kartoms.“

Vokietija patvirtina, kad rastas Vasario 16-osios aktas, sveikina Lietuvą (166)

Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, ir pasveikino lietuvius su šiuo radiniu.

Kiek iš viso buvo Vasario 16-osios nutarimo originalų? (17)

Kiek, be tų dviejų Vasario 16-osios akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis, kuriuos Berlyne surado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, dar buvo pasirašyta originalų 1918 m. vasario 16-ąją Vilniuje?

Naujos Z. Balčyčio pareigos sukėlė abejonių: europarlamentaro mandato atsisakyti jis nebeskuba (76)

Socialdemokratų europarlamentras Zigmantas Balčytis neseniai paskelbė nebedalyvausiantis partijos pirmininko rinkimuose ir ketinantis atsisakyti mandato Europos Parlamente, nes sulaukė pasiūlymo dalyvauti „tarptautinės organizacijos veikloje“.