„Bet žmonės instinktyviai priešinasi. Tai yra tas fenomenas, kuris mane net stebina. Atrodo, žmonės tokie paprasti, užguiti, nei jie ten kokie dideli politikai ir jie eina su savo problema į kokią nors tenais seniūniją, pas kokį viršininkėlį ir jam sako: „Na, gerai, čia mes galėtumėm padėti, bet kodėl tavo vaikas eina į lietuvišką darželį?“ Ir duoda suprasti, kad pasitvarkyk, tada mes pažiūrėsim tavo problemą. Tai yra toks socialinis šantažas. Net mažas teroras“, - teigė V. Landsbergis.
Abipusis rūpinimasis turi vykti su meile?
Šeštadienį kalbėdamas partijos tarybos posėdyje premjeras A. Kubilius priminė savo apsilankymą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur buvo susitikęs su rajonų politikais bei lenkiškų ir lietuviškų mokyklų atstovais, bendravo su vaikais. Pasak ministro pirmininko, taip arti sostinės įsikūręs regionas visiškai neišnaudoja ekonominių galimybių ir dėl to dalis kaltės, anot jo, tenka ir vietos lenkų politikams.
„Lenkų rinkimų akcijos vadovybės veiksmų dėka (ypač pastarojo laikotarpio), regionas darosi vis uždaresnis. To pasekmė yra tai, kad pagal daugelį ekonominių parametrų regionas tikrai neišnaudoja to potencialo, kurį turi“, - aiškino ministras pirmininkas.
Premjeras taip pat išsakė reikalavimą, kad Vilniaus krašto lenkų kilmės politikai lietuvių mažuma rūpintųsi su tokia pat meile, kaip ir nacionalinė Lietuvos valdžia esą rūpinasi lenkų mažuma. Jis aiškino netoleruosiantis, jeigu lenkiškuose regionuose įvairūs pareigūnai trukdys lenkų ar baltarusių šeimoms vesti vaikus į lietuviškas mokyklas, be to, iškėlė idėją lenkų rūpesčiais rūpintis tiek, kiek Lenkijoje rūpinamasi lietuviais – tai yra, pariteto principu.
„Lietuvius, gyvenančius šituose rajonuose, aš vadinu vietine mažuma. Ir aš kėliau klausimą rajonų vadovybei, kad taip, kaip mes rūpinamės nacionaliniu mastu lenkų mažuma ar rusų mažuma, jų mokyklomis ir jų švietimu, taip jie turi rūpintis lietuvių švietimu, lietuvių mokykloms, nors jos ir yra Vyriausybės įsteigtos“, - šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje kalbėjo A. Kubilius.
A.Kubilius: Lietuvoje tautinėms mažumoms sudaromos geros sąlygos
Premjero teigimu, Šalčininkų rajone situacija yra geresnė, esą čia daugiau demokratijos ir skaidrumo, o lietuvišką Tūkstantmečio gimnaziją lanko apie 60-70 proc. vaikų, kurių kilmė nelietuviška. „Tai nėra blogai, tai yra gerai“, - aiškino premjeras, pridūręs, jog leisdami į lietuviškas mokyklas vaikų tėvai aiškiai mąsto apie savo atžalų ateitį Lietuvoje.
„Kas yra kituose miesteliuose, labai gerai žinome. Jeigu lenkų ar baltarusių tėvai siunčia savo vaikus į lietuvišką mokyklą, tai dažniausiai ar seniūnas, ar kitas pareigūnas bando su tais tėvais pasikalbėti. Tai aš abiems merams sakiau: to mes tikrai netoleruosime ir negali būti jokių abejonių. Vietinio regiono atstovai, kur lietuviai yra mažuma, turi rūpintis lietuviais su tokia pat meile kaip mes rūpinamės lenkais ar rusais“, - pirštu grūmojo Vyriausybės vadovas.
Jo nuomone, apskritai Lietuvoje tautinėms mažumoms yra sudaromos puikios sąlygos, o lenkams jos esančios gal net geresnės nei tuo gali džiaugtis šios tautos atstovai kitose Lenkiją supančiose valstybėse. Premjeras taip pat priminė, kad tautinių mažumų mokyklose vieno mokinio „krepšelis“ įprastinį viršija 15 proc., tad tautinių mažumų mokykloms yra numatytas didesnis finansavimas.
V.Landsbergis: lenkiškų regionų bėdos – mūsų vidaus reikalas
A. Kubiliaus iniciatyva šeštadienį posėdžiavusiai partijos tarybai pateiktas dokumentas, siūlantis skyriams aptarti pietryčių Lietuvos problemas, o Vyriausybei – įsteigti Dialogo komitetą, kuriame būtų svarstomos svarbiausios lenkų mažumos problemos Lietuvoje bei lietuvių mažumos rūpesčiai Vilniaus krašte.
Siūlomame įsteigti Rytų Lietuvos dialogo komitete turėtų dirbti Vyriausybės, Vilniaus rajono, Šalčininkų rajonų savivaldybių, lenkų etninės bendruomenės ir šiame regione gyvenančių lietuvių atstovai.
Tačiau partijos patriarchas, Europos Parlamento narys V. Landsbergis šį dokumentą pavadino „žaliu“, nors pripažino, kad Vyriausybė išties turėtų šiam regionui skirti didesnį dėmesį. Jo teigimu, yra atskirų politikų ir politinių jėgų, kurios dirba šio regiono izoliacijai, tačiau žmonės tam priešinasi ir tai esą nuteikia kiek optimistiškiau.
„Bet žmonės instinktyviai priešinasi. Tai yra tas fenomenas, kuris mane net stebina. Atrodo, žmonės tokie paprasti, užguiti, nei jie ten kokie dideli politikai ir jie eina su savo problema į kokią nors tenais seniūniją, pas kokį viršininkėlį ir jam sako: „Na, gerai, čia mes galėtumėm padėti, bet kodėl tavo vaikas eina į lietuvišką darželį?“ Ir duoda suprasti, kad pasitvarkyk, tada mes pažiūrėsim tavo problemą. Tai yra toks socialinis šantažas. Net mažas teroras. Ir vis tiek žmonės veda vaikus į lietuviškus darželius ir lietuviškas mokyklas, net patirdami tuos perspėjimus, gąsdinimus. Tai nuteikia šiek tiek optimistiškiau“, - džiaugėsi europarlamentaras.
Jis priminė, kad daugelis žmonių siekį regioną integruoti į valstybę supras kaip asimiliaciją, tačiau dėl to esą nereikia nuleisti rankų. V. Landsbergis, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos lenkų problemas dažnai bandoma pristatyti kaip Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių trukdį, bet esą tai yra tik Lietuvos vidaus reikalas.
„Tada mes papuolame į tarptautinė naujo didžiojo brolio priežiūros situaciją, jeigu patys taip rūpinamės, kad didysis brolis būtų patenkintas. Didieji broliai niekada nebūna visai patenkinti, svarbu, kad mes patys būtume patenkinti ir sąžiningi tuo, ką darome tų žmonių gerovei“, - reziumavo politikas.