Per 1996-aisiais vykusius rinkimus į Seimą prie balsadėžių atėjo 48,08 proc. rinkėjų, 2000-aisiais Seimo rinkimai sulaukė 52,83 proc. rinkėjų aktyvumo, dar po ketverių metų vykusiuose rinkimuose dalyvavo 46,8 proc. rinkėjų, 2012-asiaiis – 52,93 proc.
50 proc. – tokio galima tikėtis rinkėjų aktyvumo ir per spalį vyksiančius Seimo rinkimus, tvirtai sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas A. Krupavičius.
„Nuo 1996-ųjų susiklostė tradicija, kad į rinkimus ateina apie 50 proc. rinkėjų. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą jis buvo šiek tiek didesnis nei 50 proc., bet dabar yra nemažai aplinkybių, kurie gali šiek tiek sumažinti rinkėjų aktyvumą. Vis tik dramos nebus – pusė Lietuvos piliečių rinkimuose yra aktyvūs, nepaisant to, kad rinkėjų sąrašai – netikslūs, kartais ir emigracijos poveikis nėra įskaičiuotas. Galime prognozuoti, kad aktyvumas bus apie 50 proc.“ – teigia A. Krupavičius.
Anot TSPMI dėstytojo M. Jastramskio, nėra prielaidų tikėtis, kad rinkimų aktyvumas bus didelis, tačiau jis esą neturėtų kristi žemiau 40–45 proc.
„Balansuojam ties 50 proc. riba. Būsimuose rinkimuose nebus 55 proc. rinkėjų, bet neturėtų ir sumažėti. Liberalų skandalas nelabai gerai atsiliepė, nes ši partija buvo pritraukusi nemažai naujų ir jaunesnių rinkėjų. Klausimas – ką jie darys toliau? Šie rinkimai nebus didesnio nei vidutinio aktyvumo, juose gali dalyvauti 48–49 proc. rinkėjų“, – LRT.lt teigė M. Jastramskis.
Naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad Liberalų sąjūdžio rinkėjai į paskelbtus įtarimus reagavo žaibiškai: gegužę partijos populiarumas krito iki 6,6 proc. žemumų, kai balandį už liberalus norėjo balsuoti 15,5 proc. respondentų.
Politologas M. Jastramskis teigia, kad nemažai LS rinkėjų turi antrą pasirinkimą, už ką balsuoti, tad neturėtų smarkiai išaugti nedalyvausiančių rinkimuose skaičius.
„Nebuvo taip, kad, jei ketino balsuoti už liberalus, už nieką kita balsuoti negali. Dalis LS rinkėjų gali neateiti prie balsadėžių ir būti nusivylę, tačiau dėl to tas aktyvumas gali sumažėti apie porą procentų. Abejoju, kad vienos partijos potencialus elektoratas gali taip stipriai kirsti rinkimų aktyvumui, kad jis nukristų žemiau 45 proc. Galime pažvelgti į savivaldybių tarybų rinkimus – juose yra žemiausia kartelė. 2011-aisias dalyvavo 44 proc. rinkėjų, o per praėjusius tiesioginius merų rinkimus dalyvavo 47 proc. rinkėjų. Manau, žemiau šios ribos aktyvumas nekris“, – LRT.lt kalbėjo TSPMI politologas.
VDU profesorius A. Krupavičius tikina, kad daug kas priklausys ir nuo rinkimų kampanijos: „Tikrai nebus jokios dramos. Liberalų reitingas krito perpus, bet bendrame rinkėjų korpuse tai nėra labai didelė dalis. Tai nereiškia, kad 5 proc. rinkėjų staiga pasitraukia ir neberanda, už ką balsuoti. Dalis gali nusivilti ir neateiti balsuoti, bet bus ir naujų rinkėjų. Daug kas priklausys ir nuo rinkimų agitacijos, kitų partijų pozicijos“.
Pasak LRT.lt kalbintų politologų, mažesnis aktyvumas labiausiai naudingas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA).
„Mažas rinkėjų aktyvumas naudingas toms partijoms, kurios turi lojaliausią rinkėjų korpusą. Tai, be abejo, yra konservatoriai, kuriems ir apklausų rezultatai kartais būna mažesni, nei yra iš tiesų. Ištikimiausią rinkėją turi LLRA. Jei staiga pakiltų rinkėjų aktyvumas, LLRA susidurtų su nemažomis problemomis – gali neperžengti 5 proc. barjero.
Vis tik aktyvumas nėra tas veiksnys, kuris dramatiškai kažką pakeis: jei staiga sumažės, iš to daugiausia laimėtų TS-LKD ir LLRA, bet vargu ar taip atsitiks, nes ateina atsinaujinusios politinės jėgos, kurios pritraukia ir protesto elektorato“, – sako A. Krupavičius.
Jokių reikšmingesnių pokyčių kalbinti politologai nemato Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbe.
„Kol kas šitame fronte – jokių pokyčių. VRK turi dirbti operatyviau. Technologijos lyg ir yra, Lietuva giriasi kaip informacinių technologijų šalis, bet šioje vietoje atrodome kaip Europos užkampis. Prieš kiekvienus rinkimus iš VRK sulaukiame žinios, kad šiemet jau tikrai viskas vyks sklandžiau, laiku ir operatyviai, bet situacija kaskart – ta pati. Rezultatų laukiame pusę paros, balsai skaičiuojami 12 valandų. Šių laikų kontekste, procedūrų trukmė yra nepateisinama“, – aiškina A. Krupavičius.
Savo ruožtu TSPMI dėstytojas M. Jastramskis taip pat tikina negirdėjęs apie proveržius VRK: „Jų darbą apsunkina tai, kad yra dvigubas skaičiavimas – vienmandačių ir daugiamandatės. Jei būtų vienas, rinkimų rezultatus sužinotume gerokai greičiau. Įdomu, ar bus exit poll – apklausos iškart po rinkimų. Galbūt VRK galėtų tuo užsiimti – iškart žinotume, kas laimės“.
Seimo rinkimai šiemet įvyks spalio 9-ąją.