Viena iš Vyriausybės reprezentacinių salių
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Trečiadienį per slaptą balsavimą už V.Blinkevičiūtės atstatydinimą balsavo 60, prieš 6, susilaikė 2 Seimo nariai, sugadinti 4 slapto balsavimo biuleteniai.

Už aplinkos ministro Arūno Kundroto atstatydinimą balsavo 59, pieš - 5, susilaikė 6 Seimo nariai, 3 biuleteniai buvo sugadinti.

Už švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės atstatydinimą balsavo 46, prieš - 13, susilaikė 9 parlamentarai. 4 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti.

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atstatydinimą palaikė 38, prieš balsavo 15, susilaikė 15 Seimo narių. 4 biuleteniai buvo sugadinti.

Valdančiųjų socialdemokratų, liberalcentristų ir valstiečių liaudininkų bei pilietinės demokratijos frakcijų nariai balsavime nedalyvavo.

Interpeliaciją keturiems buvusiems Algirdo Brazausko vadovautos Vyriausybės ir dabartinės premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamiems ministrams inicijavo opozicinė Darbo partija.

G.Kirkilas: negalima žaisti su valstybės stabilumu

„Matome, kad ne valstybės nauda, ne įstatymai yra viršenybė, bet pirmenybė teikiama tam tikroms politinėms simpatijoms ar antipatijoms, politiniams susiarimams. Tai reiškia, jog Seimas davė ženklą, kad galima pažeidinėti Konstituciją ir už tai nieko nebus“, - vertindamas balsavimo rezultatus DELFI trečiadienį sakė interpeliaciją inicijavusios Darbo partijos vadovas Kęstutis Daukšys.

„Rezultatus vertinu teigiamai, manau, kad sveikas protas paėmė viršų, bet tas faktas, kad Seime yra didelis noras pažaisti su valstybės stabilumu, ir ypač tai daro Darbo partija, man kelia nerimą. Matome šios partijos destruktyvius veiksmus ir juos lemia pirmiausia tai, kad pati partija byra, iš esmės jie neturi pozityvaus nusistatymo ir tas yra blogiausia. Manau, kad panašių iniciatyvų dar bus“, - DELFI trečiadienį sakė premjeras valdančiųjų socialdemokratų vadovas Gediminas Kirkilas.

Vyriausybės vadovas sakė tikėjęsis būtent tokios interpeliacijos baigties.

„Aš taip ir galvojau, kad balsavimas taip baigsis, bet į visus dalykus žvelgiu rimtai, su valstybe negalima juokauti, su parlamentine veikla taip pat negalima juokauti. Kas man ypač kelia nerimą - kad tokios iniciatyvos atsiranda tuomet, kai Lietuva priima strateginius svarbius sprendimus, kaip šiuo atveju dėl naujos atominės elektrinės statybos. Lygiai tokius pačius destrukcinius dalykus Darbo partija organizavo ir griovė Vyriausybę prieš euro įvedimą. Tai čia gal tik toks sutapimas, bet mane tai neramina“, - teigė G.Kirkilas.

Paklaustas, ar tai, kad už socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės atstatydinimą balsavo 60 parlamentarų iš 141, nėra signalas, jog minėta ministrė svyruoja ant nepasitikėjimo ribos, G.Kirkilas teigė realių priekaištų dėl V.Blinkevičiūtės darbo neišgirdęs.

„Realiai dėl jos darbo negirdėjau konkrečių kaltinimų. Manau, kad tai yra kitos priežastys - beveik visoms opozicinėms partijoms yra noras kompromituoti mūsų socialinę politiką, kuri yra plati. Tai per ministrę taip ir bandoma daryti“, - sakė G.Kirkilas.

Ministrai pasijuto suprasti

„Aišku džiaugiuosi, kad atsirado pakankamai daug Seimo narių, kurie įsiklausė į mano pateiktus argumentus, suprato juos ir surado kitokį sprendimo būdą. (...) Manau, kad opozicija dirba savo darbą ir tas skaičius (balsavusiųjų „už“ atstatydinimą - DELFI) galbūt rodo tam tikrą opozicijos gretų skaičių, o kad mūsų sistema yra sudėtinga, kad yra daug interesų - yra teritorijų planavimas, miškai, aplinkos apsaugos įvairūs dalykai, kurie yra sprendžiami ne taip, kaip kai kam reikėtų asmeniniams interesams tenkinti, tai atsispindi ir balsavimo rezultatuose“, - DELFI balsavimo rezultatus komentavo Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

„Dėkoju tiems Seimo nariams, kurie suprato visus vykstančius procesus ir dėl privatizavimo, ir dėl veiklos socialinės apsaugos ir darbo srityje, kuri yra labai sudėtinga ir labai plati, kurioje yra ir problemų daug, kurias reikia kartu dirbant spręsti. Ir jei yra tas pasitikėjimas tikrai stengsiuosi dirbti ir kartu dirbant ir Vyriausybėje ir Seime“, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė.

„Nors ministrus ir galime pasveikinti išsaugojus savo postus, bet bent du ministrai - Vilija Blinkevičiūtė ir Arūnas Kundrotas turėtų pagalvoti, nes tikrai negali džiaugtis tuo, kad turi aiškų pasitikėjimą. Nes jiems patiems (ministrams - DELFI) neišdrįsus pakviesti valdančiųjų frakcijų narių dalyvauti balsavime, tai akivaizdžiai parodo, kad ir patys ministrai, ir minėtų frakcijų vadovai nepasitiki savo frakcijų nariais. Todėl kalbėti apie pasitikėjimą, kai iki nepasitikėjimo patvirtinimo trūksta tik dešimties balsų - nėra kaip“, - vertindamas balsavimo rezultatus sakė opozicinių konservatorių vadovas Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius.

DELFI primena, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija „Alitos" privatizavimo aplinkybėms ištirti nustatė, kad parduodant šią alkoholio gamyklą buvo padaryta žala valstybei ir dėl to kaltinama tuo metu dirbusi Algirdo Brazausko Vyriausybė ir VTF.

Komisijos išvadose teigiama, kad privatizuojant „Alitą" valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. Lt žalos, iš jų daugiau nei 34 mln. Lt negautų pajamų valstybei buvo padaryta VTF atsisakius pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį su pirmuoju viešojo konkurso laimėtoju „Bosca".

Komisija nustatė, kad atsakingais asmenimis padarius valstybei žalą dėl „Alitos" privatizavimo yra VTF ir buvęs jo generalinis direktorius Povilas Milašauskas, Turto fondo valdyba ir jos pirmininkas Gediminas Rainys, Viešojo konkurso komisija „Stumbrui", „Alitai" ir „Anykščių vynui" privatizuoti, Privatizavimo komisija ir Vyriausybė, kuri 2003 metais pritarė „Alitos" privatizavimui. Šias išvadas patvirtino Seimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad VTF neteisėtai iš „Alitos" privatizavimo konkurso pašalino L. Boscą, kuriam iš valstybės biudžeto priteista 1,7 mln. Lt. Generalinė prokuratūra šiuo metu taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto L. Bosca pašalinimo iš „Alitos" viešo privatizavimo konkurso, kuriuo buvo padaryta didelė žala valstybei.

Gegužės pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, jog Vyriausybės 2003 metų nutarimas, kuriuo pritariama „Alitos" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimui, prieštarauja Konstitucijai.

KT nustatė, kad nutarimas taip pat prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai, kad su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 proc., gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo.

Geriausią konkursinį pasiūlymą pirkti „Alitos" akcijas pateikė Italijos verslininkas Lugiterzas Bosca, už akcijų paketą pasiūlęs 90, 7 mln. Lt, o antrąją vietą užėmė UAB „Eugesta" ir UAB „Vinvesta". Viešo konkurso komisijai konstatavus, kad L. Bosca per nurodytą laiką neatvyko parafuoti „Alita" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, buvo pasiūlyta valstybės įmonei Valstybės turto fondui (VTF) panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti sprendimus dėl tolesnės „Alitos" privatizavimo eigos. Į derybas buvo pakviesti ketvirti pagal eilę konkurso dalyviai. Dabartinių vadovų konsorciumas pateikė 57, 55 mln. Lt pasiūlymą, kuris nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skyrėsi beveik 37 proc. ir daugiau nei dukart viršijo įstatymo nustatytą 15 proc. dydį.

Nutarime konstatuota, kad esant tokioms aplinkybėms Vyriausybė negalėjo pritarti „Alitos" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, nes tai prieštaravo minėtai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai.

Į teismą kreipėsi Seimas dėl Vyriausybės 2003 metų gruodžio mėnesio nutarimo, kuriuo pritarta „Alitos" privatizavimui, jis prašė ištirti, ar bendrovės pardavimas neprieštarauja Konstitucijai ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui.

„Alitą" privatizavo ir dabar valdo jos vadovų komanda. Už 83,8 proc. bendrovės akcijų valstybei buvo sumokėjo 58,05 mln. Lt - 8,05 mln. Lt daugiau nei buvo pradinė pardavimo kaina.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (23)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (13)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (103)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (217)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (216)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (20)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (43)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (7)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...