Virš Rusnės praūžė viesulasAtnaujinta 19.05, lrt.lt

 (259)
DELFI skaitytojas Kęstutis Demereckas užfiksavo virš Kuršių marių, Rusnės link besisukantį viesulą. Jo teigimu, tokį reginį Rusnės gyventojai galėjo stebėti apie 10 minučių.
K.Demerecko nuotr.

Iš pradžių K. Demereckas pamatė ploną, iš debesų besileidžiančią gyslą, kuri vėliau stambėjo. „Galiausiai viesulas pasidarė gana galingas, o vėliau nutrūko nuo žemės ir vėl „sulindo“ į debesis. Atrodė, kad jis sukasi į Ventės rago pusę, tad paskambinau savo draugui perspėti. Tačiau jis pasakė, kad viesulas slenka Rusnės link. Taigi, viesulas buvo visai netoli nuo mūsų“, - įspūdžiais dalinasi Rusnės gyventojas.

Kaip DELFI patikino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė, tokie viesulų susiformavimai virš vandens telkinių nėra nieko nuostabaus. „Tai įprastas reiškinys ir vasarą tokių viesulų būna, tačiau jie nebūtinai pasiekia krantą. Susiformuoti jie gali dėl skirtingų įšilimo paviršių, pavyzdžiui, galėjo būti taip, kad ant karštesnio vandens telkinio atėjo vėsesnė oro masė ir susisuko“, - paaiškino A. Galvonaitė. 

Kad virš Rusnės buvo įsisukęs viesulas, patvirtino ir Rusnės seniūnijos seniūnas Voitechas Deniušas. „Aš pats jį mačiau. Tačiau jis virš vandens išsisklaidė. Iš gyventojų negavome jokių pranešimų apie viesulo pridarytą žalą“, - DELFI sakė V. Deniušas.

Viesulas virš Kuršių marių, S.Pacevičiūtės nuotr.
Viesulas virš Kuršių marių, S.Pacevičiūtės nuotr.

Didžiausias viesulas Lietuvoje - prieš 29 metus

Sinoptikė Izolda Marcinonienė patvirtino, kad viesulas tikrai buvo. Anot jos, radarai šio gamtos reiškinio neužfiksavo, tačiau iš jį stebėjusių žmonių darytų nuotraukų matyti, kad tai tikrai buvo viesulas. Sinoptikės teigimu, sąlygos tokiam viesului susiformuoti buvo ypač geros.

„Kuršių marių vanduo įkaitęs, temperatūra ten siekia 24 laipsnius, aukštesniuose atmosferos sluoksniuose oras atvėsęs – 5 kilometrų aukštyje yra apie 16 laipsnių šalčio, 7 kilometrų aukštyje – 29 laipsniai šalčio. Tokie oro skirtumai, drėgmė, vėjo posūkis yra tinkamos sąlygos tornadui susiformuoti“, – teigė I. Marcinonienė.

Anot sinoptikės, tokie viesulai Lietuvoje pasitaiko nedažnai. Nuo 1951 metų šalyje užfiksuoti 24 tornadai. Didžiausias jų 1981 metų gegužės 29 dieną prasiautė Širvintose.

„Tuomet viesulas vertė traktorius, kėlė karves, siurbė iš tvenkinių vandenį“, – pasakojo I. Marcinonienė.

Paskutinį kartą nuostolių pridaręs tornadas kilo 2005 metų birželį Ukmergėje.

Dėkojame DELFI skaitytojams už informaciją ir nuotraukas!

Viesulą matė ir Biržų bei Biržų r. gyventojai:

Jei turite daugiau informacijos, nuotraukų arba filmuotos medžiagos šia tema, pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Euras neatpažįstamai pakeitė vestuvių išlaidas: kaip atsiranda tušti vokeliai (24)

Euro įvedimas bene labiausiai palietė vestuvių industriją. Planuotojai be užuolankų teigia, kad visos vestuvėms skirtos išlaidos padidėjo 3,5 karto, o „padori“ pinigų suma, kuria įprasta pasveikinti jaunavedžius, pasiekė nesuvokiamas aukštumas, rašo „Lietuvos žinios“.

Darbo biržoje pakvipo persekiojimu (46)

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl teritorinio padalinio – Klaipėdos teritorinės darbo biržos – direktoriaus Mindaugo Skritulsko galimo tarnybinio nusižengimo. Vadovas šį procesą sieja su jo pateiktu pasiūlymu optimizuoti Darbo biržos valdymą, pirmiausia atsisakant centrinės įstaigos.

Po DELFI tyrimo S. Skvernelis Aplinkos ministerijai davė pavedimą (24)

Premjeras Saulius Skvernelis kreipsis į Aplinkos ministeriją, prašydamas detaliai išsiaiškinti, ar statybos Verkių regioniniame parke nepažeidė galiojančių teisės aktų. Taip pat, ar priežiūros institucijos tinkamai atliko savo darbą.

Pradėti žemės darbai Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite (6)

Antradienį Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite darbų vykdytojai - UAB „Rekreacinė statyba“ - užkėlė specialiai šiems žemės darbams šveicarų pagamintą „ekskavatorių-vorą“, kuris padės įrengti grunto pagrindus nuošliaužos pažeistame šlaite, sumontuojant drenažinę sistemą ir tinkladėžes (gabionus).

Kremliaus čiuptuvai? Nori išsiaiškinti, kokius žaidimus žaidžia prieš skalūnus protestuojantys „žalieji“ (233)

Jungtinėse Valstijose (JAV) keli kongresmenai inicijavo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti Rusijos įtaką vadinamiesiems „žaliųjų“ judėjimams, kurie kovoja prieš skalūnų gavybą. Atitinkamą tyrimą svarstoma pradėti ir Lietuvoje.