„Bus siekiama, kad šiose zonose triukšmo lygis būtų išlaikytas itin mažas, kad nebūtų daroma jokia triukšmą didinanti veikla. Šiuo projektu siekiama miesto gyventojams ir svečiams tam tikrose miesto erdvėse sudaryti akustinio komforto sąlygas. Čia žmonėms būtų galima pailsėti nuo miesto triukšmo“, – žiniasklaida cituoja bendrovės „Vilniaus planas“ geografinės informacijos skyriaus vadovą Alvydą Karalių.
Vilniaus miesto teritorijoje ketinama išskirti 11 tyliųjų zonų, jos skirstomos į aglomeracijos, gamtos ir viešąsias.
Tik Gulbinų ir Tapelių zonos turėtų būti paskelbtos gamtos tyliosiomis zonomis. Čia vilniečiai turėtų būti įsitikinę, kad praleis laiką be mašinų ūžimo ir juolab kitų industrinių garsų, zonos skirtos trumpam poilsiui.
Viešosiomis tylos zonomis įvardijamos tos vietos, kuriose žmonės galėtų ramiai mėgautis poilsiu, čia nebus galima nei važinėtis keturračiais motociklais, nei – jei yra vandens telkinys – vandens motociklais. Vingio parkas, Viršuliškės, Fabijoniškės, Baltupiai ir Karoliniškės – čia netolimoje ateityje turėtų būti kur kas ramiau.
Per šalia Baltupių esančius Jeruzalės miškus, kuriuose driekiasi ir Kristaus Kryžiaus kelias, tikimasi, nebelaigys keturračiai, o Karoliniškių pakraščius ribojantys žaliuojantys plotai turėtų tapti ramaus vilniečių poilsio vieta.
Statybų vykdytojams savivaldybė taip pat siunčia žinią. Tylos zonose statybos bus griežtai reglamentuojamos, tad statybų bendrovėms, kurios ir dabar privalo pasirūpinti leidimais triukšmauti netinkamu paros laiku, teks priprasti prie dar didesnių suvaržymų.
Išskiriamos ir trys tyliosios aglomeracijos zonos: Babinių sodų bendrija, Santariškų ir Lazdynų mikrorajonai. Šiose vietose triukšmas bus matuojamas tik vakare ir naktį. Aglomeracijos zonose statybos bus leidžiamos, tačiau pirmiausia teks atlikti būsimų statybų galimą įtaką triukšmo lygiui.
Garso grėsmė
Visuomenės sveikatos specialistai triukšmo poveikį žmogaus organizmui skirsto į specifinį ir nespecifinį. Specifiniam poveikiui priklauso akustinė trauma, klausos nuovargis ir triukšmo įtakoje išsivystęs kurtumas.
Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 decibelų ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis – artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Šiuo atveju garso slėgis būna toks didelis, kad trūkus ausies būgneliui, garso energija vidinėje ausyje sukelia grubius mechaninius pažeidimus: kraujo išsiliejimą ir negrįžtamą klausos nervinių receptorių sužalojimą.
Tokiu atveju žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę. 1991 m. sausio 13 d. prie Vilniaus televizijos bokšto sunkias akustines traumas patyrė net keli šimtai Lietuvos laisvės gynėjų.
Klausos nuovargis – laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Gerai pailsėjus tyloje, paprastai, klausos nuovargis praeina ir klausa atsistato. Jeigu klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi kurtumas.
Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net nestiprus 60–70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija.
Jo įtakoje 10-25 proc. sumažėja fizinis ir protinis darbingumas. Triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius sutrikimus, kurie gali lemti širdies ligų, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės, neurozių išsivystymą.
Apskritai, dabartinė padėtis visuomenėje apibūdinama kaip ,,triukšmo epidemija”. Kiekvienas didesnio miesto gyventojas gali savęs paklausti: kiek laiko praleidau šią savaitę visiškoje tyloje ir ramybėje? Atsakymai gali ir šokiruoti – net patį ankstyviausią rytmetį, kai prieš netolimą pabudimą aplanko ryškiausi sapnai, veikiausiai juose dalyvauja ir ankstyva šiukšlių išvežimo mašina. Tikra, ne susapnuota.
Didikai irgi triukšmavo
Pasaulyje esama daugybės triukšmo žalos mažinimo priemonių – gamybos objektų veiklos planavimas, techninių konstrukcijų tobulinimas, garsą izoliuojančių ir sugeriančių medžiagų naudojimas ir panašiai.
Taigi, šiuolaikiškoms triukšmavimo priemonėms ieškoma šiuolaikiško atsako. Tačiau, kita vertus, galima prisiminti, kad triukšmo prevencija – anaiptol ne šių dienų aktualija. Senovės romėnai buvo įvedę taisykles, pagal kurias tam tikru paros metu nebuvo leidžiama gabenti akmenų miesto grindiniui grįsti.
Viduramžiais karietoms kai kuriuose senuosiuose Europos miestuose ramiuoju paros laiku būdavo draudžiama važiuoti per miesto centrą – mat kaustytomis kanopomis akmenų grindinį bilsnojantys arkliai trikdydavo miestelėnų miegą.
Nors manoma, kad urbanistinis triukšmas – didele dalimi išsivysčiusių teritorijų problema, tačiau tai nėra tiesa: skurdesniuose regionuose triukšmas dar didesnis dėl prastai nutiestų kelių ir aplaidžiai naudojamos įvairios technikos.